Jėzaus šventovė Vilniuje, Antakalnyje

LTTrinitorių bažnyčios ir vienuolyno fundaciją sumanė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Povilas Sapiega. Tam jį paskatino noras suteikti garbės savo vardui, finansinis ir politinis apdairumas bei kitos priežastys. 1696 m. padėtas kertinis akmuo po mūrinės bažnyčios pamatais, kuri statyta iki 1712 m. Tai centriškos formos bažnyčia su įžambiai prie korpuso pristatytais dviem bokštais. Triumfo vartų pavidalo fasadas, vedantis į bažnyčios vidų, idėjine prasme buvo pirmieji Išganymo vartai. Tiesiai į perdangą remiasi kupolas; jo dekoras pagrįstas dviem Berninio autorystės pavyzdžiais - Šv. Maria di Montesanto ir Šv. Andrea al Quirinale bažnyčių kupolais. Skulptūrinę, o gal ir architektūrinę bažnyčios išvaizdą suformavo Giovanni Pietro Perti ir jo dirbtuvė. Meninį šventovės įvaizdį formavo du dalykai: 1) popiežiaus Inocento XII dovanotos Jėzaus Nazariečio skulptūros (18 Madrido statulos kopija) atgabenimas. Trinitoriai norėjo sukurti gyvą Jėzaus Nazariečio skulptūros kultą. Architektūrinė statulos pagerbimo vietos apdaila buvo avangardinio lygmens, susiformavusio tarp popiežiškosios Romos ir imperatoriškosios Vienos; 2) mūšis ties Valkininkais, atnešęs trinitoriams beveik dešimtmetį trukusių finansinių sunkumų, dėl to bažnyčios dekoravimas nebuvo toks gausus kaip planuota. Šventovės interjero visuma tikintiesiems turėjo demonstruoti fundamentalius katalikybės pagrindus, kad dėka Dievo Sūnaus kančios jie gali pasiekti dangiškąjį išgelbėjimą.Reikšminiai žodžiai: Jėzaus bažnyčia Antakalnyje; Kazimieras Jonas Povilas Sapiega; Trinitoriai; Barokas; Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dailė; The Temple of Our Lord Jesu in Antakalnis; Kazimieras jonas Povilas Sapiega; Trinitarian order; Baroque; Art of the Grand Duchy of Lithuania.

ENThe foundation for the Trinitarians’ church and convent was conceived by the Grand Hetman of Lithuania Jan Kazimierz Sapieha the Younger, spurred by his wish to give prominence to his name, his political and financial prudence and also other reasons. In 1696 the foundation-stone was laid under the base of the stone church, the construction of which lasted till 1712. This is a church of a centric shape with two towers, placed slantwise to the carcass. The façade of the shape of a triumphal arc, leading inside the church, ideologically was the first Gate of Salvation. The dome directly faces the overlay; its decoration is based by two examples of Bernini’s authorship, i. e. the domes of the churches of Saint Maria di Montesanto and Saint Andrea al Quirinale. The sculptural and maybe the architectural look of the church were shaped by Giovanni Pietro Perti and his shop. The artistic image of the shrine was shaped by two aspects: 1) the sculptures of the Jesus of Nazareth, given by Pope Innocent XII (a copy of the 18 Madrid statue). The Trinitarians wanted to create a live cult of the sculpture of the Jesus of Nazareth. The architectural decoration of the place of worship of the statue was of the avant-garde level, which was shaped between the Pope Rome and the imperial Vienna; 2) the battle of Valkininkai, which resulted in financial difficulties for the Trinitarians, which lasted for almost a decade and due to which the decoration of the church was not as abundant as it had been planned. The totality of the interior of the shrine had to demonstrate the fundamental base of Catholicism to the believers, i. e. that as the result of the passion of the Son of God they are able to reach the divine grace.