Šventieji paveikslai LDK basųjų karmelitų pamaldume

LTViena stipriausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kultūros paskatų buvo misijinių vienuolijų atsikėlimas, steigimasis ir veikla. 1581 m. Ispanijos didžiųjų mistikų šv. Teresės ir šv. Kryžiaus Jono reformuota basųjų karmelitų vienuolija įkūnijo sugriežtintas ir išgrynintas vienuoliško gyvenimo formas, kontrreformacinio religingumo atnaujintus idealus bei kultus. 1600 m. greta ispaniškosios Šv. Juozapo kongregacijos susiformavo itališkoji Šv. Elijo kongregacija, kurios vienu pagrindinių tikslų tapo misijinis apaštalavimas. 160 m. šios kongregacijos vienuoliai įsikūrė Krokuvoje, 1610 m. - Briuselyje, 1611 m. - Paryžiuje, 1612 m. - Liubline, 1613 m. - Lvove, o 1626 m. atsikėlė į Vilnių, į mūsų kraštus atnešdami ispaniškojo misticizmo daigus, savitas bažnyčių ir vienuolynų statybų nuostatas, neregėtus šventųjų paveikslų ikonografinius tipažus bei "karmelitišką" jų paskirties suvokimą. Šio straipsnio tikslas - remiantis prieinamu vienuolijos rašytiniu palikimu, daugiausiai hagiografiniais XVII-XVIII a. šaltiniais, atskleisti kai kuriuos mūsų kraštų basųjų karmelitų santykio su šventaisiais paveikslais aspektus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dailė.; Painting; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Ordinai, religiniai; Karmelitai, basieji; Šaltiniai, rašytiniai; Dail., sakralinė; Paveikslai; Stiliai; Barokas; Baroque; Churches; Closters.

ENAmong the strongest incentives of the Baroque culture in the Grand Duchy of Lithuania was founding, launching and activities of missionary convents. The monkhood of the Discalced Carmelites, reformed in 1581 by the great Spanish mystics Saint Teresa of Avila and Saint John of the Cross embodied more strict and distilled forms of monk life, renewed the ideals and cults of contra-reformation religiousness. In 1600, apart from the Spanish congregation of St. Joseph the Italian congregation of St. Elijah was formed, among the main objectives of which was missionary apostlehood. In 1600 monks of the said congregation settled in Krakow, in 1610 – in Brussels, in 1611 – in Paris, in 1612 – in Lublin, in 1613 – in Lvov, and in 1626 – in Vilnius, thus bringing the seeds of Spanish mysticism, peculiar views of construction of churches and convents, new iconographic types of paintings of saints and the “Carmelite” comprehension of the purpose of such paintings to out land. The article aims at, referring to the available written heritage of the monkhood, mostly the hagiographic sources of the 17th – 18th century, revealing certain aspects of the relations of Lithuanian Discalced Carmelites with the holy paintings.