Organizacijos intelektinio kapitalo lygio tyrimas mūsų šalies pramonės įmonėse

• Karalevičienė, Jurgita
• Matuzevičiūtė, Kristina

LTIntelektinio kapitalo (IK) reikšmė yra akivaizdi, tačiau organizacijos pasyvios ir nesiekia vertinti bei matuoti savo IK. Formuojasi problema - nors IK gali persverti fizinį kapitalą organizacijoje, tačiau labai sunku rasti tam tikrus jo matavimo vienetus. Fizinis turtas ir IK turi skirtingas specifines savybes, todėl privalo turėti skirtingus matavimo vienetus. Žinojimas, jog matavimo metodai yra būtini, nereiškia, jog jie išrasti. Matuojant ir vertinant IK išryškėja žmogiškojo kapitalo aspektas, tačiau kiekybinių metodų kiekis, vertinant IK, per mažas. Šiuolaikinėje besikeičiančioje ekonominėje erdvėje organizacija nėra izoliuotas sistemos vienetas, ji sąveikauja su aplinka, todėl organizacijos IK vertinimo modelis tiria organizaciją kaip sistemos vienetą, sujungia ir tiria organizacijos mikro- ir makroaplinką. Atlikus tyrimą šalies pramonės įmonėse, nustatyta, jog 2002-2007 m. Lietuvoje organizacijos intelektinio kapitalo (OIK) lygis skirtingose pramonės šakose bei tų šakų įmonėse buvo vidutiniškas arba pakankamas. Galima pabrėžti, jog OIK lygiu turėtų būti suinteresuoti organizacijos vadovai, kadangi OIK prisideda, kuriant vertę. Antra, tarp IK lygio ir tų organizacijų gaunamo pelno egzistuoja tiesioginis ryšys, t. y. kuo didesnis pelnas gaunamas, tuo didesnis OIK lygio koeficientas. Akivaizdu, kad daugiausia OIK lygį veikė situacija įmonėje, t. y. nematerialaus turto rodikliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelektinis kapitalas; Intelektinio kapitalo vertinimas; Intelektinio kapitalo koeficientas; Intellectual capital; Evaluation of intellectual capital; Koefficient of intellectual capital; Organizacijos intelektinis kapitalas; Intelektinio; Kapitalo koeficientas.

ENThe modern world is undergoing transformations and changes, the technical and technological base of production varies and a specific role is attached to intellect and the meaning of intellectual potential. All these factors make impact on the structure of the national economy, the quality of produced services and commodities and the efficiency of economy. The development of intellectual capital (IС) and its employment in production have become important factors indicating the competitive advantage of the country in the world market, export possibilities, etc., therefore recently the issues of assessment of IС level have been frequently raised. The significance of IC is obvious, however, organizations are passive and not willing to assess and measure their IC. The following problem arises: although IC is capable of overbalancing physical capital within the organization, particular measurement units of the former are extremely difficult to discover. Physical assets and IC have different characteristics specific to each of them, therefore they need to have different units of measurement. Cognizance of the necessity for measurement techniques does not mean that they have been invented. IC measurement and assessment reflect an aspect of human capital; however, there are too few quantitative methods for assessment of IC. OIC assessment model was formulated and OIC level research was performed in Lithuanian textile, food, information technologies and constructions industry companies in dissertation. It was determined that IC level in organizations of different branches varies. The highest IC level was in the companies of Lithuanian industries constructions and information technologies, the lowest one - in textile companies. [From the publication]