Šalutiniai kirčiai vakarų aukštaičių kauniškių tarmėje

LTStraipsnyje, remiantis iki šiol surinkta audicinių eksperimentų medžiaga ir instrumentiniais tyrimais, tyrinėjama šalutinių kirčių ir balsių kiekybės sąsaja vakarų aukštaičių kauniškių tarmėje. Analizuojant A. Girdenio iššifruotus pietinių vakarų aukštaičių tarmių tekstus pastebėta, kad nekirčiuotoje pozicijoje esantys ilgieji balsiai žymimi dvejopai: kaip ilgieji ir kaip pusilgiai. Keliama hipotezė, jog balsių kiekybė yra vienas šalutinio kirčio buvimo požymių. Autorės teigimu, tiriamojoje tarmėje galimas trejopas šalutinis kirtis: fonologinis morfemos kirtis, susidarantis afiksuose, iš principo galinčiuose turėti pagrindinį kirtį; nefonologinis ritminis kirtis – jį gauna ilgesnių žodžių kas antras prieškirtinis ar pokirtinis skiemuo; dviviršūnis kirtis – jį turi ilgieji priešpaskutiniai skiemenys prieš trumpą kirčiuotą galūnę. Pietinių vakarų aukštaičių tarmėje galūnių, iš principo galinčių turėti pagrindinį kirtį, balsiai ilgesni, negu niekada nekirčiuojamų galūnių balsiai. Kadangi trukmė yra vienas iš kirčio buvimo požymių, galima teigti, kad ilgesnės galūnės turi šalutinį morfemos kirtį. Visi trumpieji galūnės balsiai vidutiniškai 1,2 karto ilgesni už pokirtinius kamieno balsius. Vakarų aukštaičių kauniškių balsių kiekybės tyrimai rodo, kad šioje tarmėje galūnės balsiai trumpesni už vidinius balsius, todėl tyrimo atskleistus vienodos kokybės kamieno ir galūnės balsių trukmės skirtumus galima aiškinti taip pat tik šalutinio kirčio įtaka. Daroma išvada, jog šalutinius kirčius turinčių skiemenų balsiai yra ilgesni už balsius, vartojamus skiemenyse be šalutinio kirčio.Reikšminiai žodžiai: Aukštaičių tarmė; Balsis; Morfemos kirtis; Pagrindinis kirtis; Ritminis kirtis; Skiemuo; Trukmė; Vakarų aukštaičiai kauniškiai; Vowels; Šalutinis kirtis; Aukštaitian dialect; Balsiai; Length; Main stress; Morpheme stress; Rhythmic stress; Secondary stress; Syllable; Vowel; Western Aukštaitian of Kaunas.

ENIn the south-western Aukštaitian dialect the word-final vowels in the endings which could basically possess the main stress (sg. genet, -ės, -os, sg. nomin. -ė, -a, sg. locat. -e, pi. genet, -ų, pres. t. 1 person -i') are longer than those of never stressed word-final vowels (pi. nomin. . -ės, -os, pres. t. 3 person -a, -ia, past. t. 3 person -ė, subj. m. -ų, pres. t. 3 person -i'). The statistical analysis shows that these are reliable vowel length differences. As the vowel length is one of the most distinct features of the stress occurrence, the statement that longer word-final vowels have the secondary morpheme stress is possible. Investigation of the length of the same quality vowels in the same word obviously shows that the length of short vowels may also depend on the secondary stress. The short vowels in the second poststressed syllable are on the average 1.2 times longer than the vowels in the post-stressed stem; the short vowels in the second pre-stressed syllable are 1.1 times longer than the vowels in the pre-stressed vowels. These are statistically reliable differences in the length of vowels. The differences of the vowel quantities are more vivid, when the secondary rhythmic stress coincides with the secondary morpheme stress. The long vowels of the third post-stressed syllabic as well as the post-stressed end of word vowels are undoubtedly shorter than the second post-stressed vowel (compare: the ratio of the quantity of vowels in the investigated examples: pamato : persimato : permato- = 1 : 1 : 1.2;persišluostę : pašluostę : peršluostę- = 1 : 1.1 : 1.2). This proves completely that the length of vowels in word-final position depends on the secondary rhythmic stress, which occurs in the second post-stressed syllable. [From the publication]