LTStraipsnyje nagrinėjamas įterpinių santykis su gramatiniais sintaksės elementais -- sudėtinių sakinių dėmenimis ir atskirais sakiniais, kurie yra tokios pat leksinės raiškos ir gramatinės formos kaip įterpiniai. Straipsnio autorius laikėsi siaurosios įterpinių sampratos, t. y., kad įterpiniai -- tokie sintaksės elementai, kurie sakinyje funkcionuoja be žodžių sintagminei sąveikai būdingo gramatinio ryšio su kitais žodžiais, išskiriami intonacija, turi savitą funkcinę semantinę paskirtį, pastovią sandarą. Apibendrindamas tyrimą straipsnio autorius priėjo prie išvados, kad dalies įterpinių ir nuo jų pagal raišką nesiskiriančių sudėtinio sakinio dėmenų bei atskirų sakinių panašumas yra išorinis. Esminiai jų skirtumai parodomi iškeliant įterpinių ypatybes, kurios konkretina ir papildo tai, kas apie įterpinius pasakyta jų apibrėžime. Pirmiausia įterpiniai nuo tokios pat raiškos sudėtinio sakinio dėmenų skiriasi kaip gramatinio ryšio nesaistomi laisvos pozicijos sakinio elementai. Tačiau ne visur sakinyje įterpinių pozicija vienoda. Tipiškiausia įterpinių vieta yra sakinio viduje. Sakinio pradžia yra tokia pozicija, kurioje vartojami ir įterpiniai, ir su jais pagal raišką sutampantys sudėtinių sakinių dėmenys. Ypač nelengva atskirti, kur įterpinys, o kur tokios pat raiškos bejungtukio sakinio dėmuo. Čia pasirodo, koks svarbus yra įterpiniais einančių žodžių formų apstabarėjimas ir jau sintaksinio vieneto -- įterpinio -- reikšmės susiformavimas. Toks reikšmės pakitimas lemia, kad įterpiniu einantis atitinkamos formos žodis yra praradęs sintaksines valentines savybes.Reikšminiai žodžiai: įterpiniai; Sakiniai; Parentezė; Sintaksiniai elementai.
ENThe article studies relations between parentheses and grammatical elements of syntax, i. e. components of composite sentences and separate clauses of the same lexical expression and grammatical form as parentheses. The author notes the narrow concept of parentheses, i. e. they are elements of syntax, functioning in a sentence without grammatical relation with other words, characteristic of the syntagmatic relation between words, they distinguish with intonation and have a peculiar functional semantic purpose and a constant structure. The author comes up to the conclusion that the similarity between a part of parentheses and components of composite sentences and individual clauses, which are not different from parentheses in terms of expression, is external. The essential differences between the two are shown by highlighting the peculiarities of parentheses, supplementing and specifying the definition of parentheses. First of all parentheses are different from constituents of composite sentences of the same expression as elements of the sentence of free position, not restrained by any grammatical relation. However the position of parentheses is not similar everywhere in the sentence. The most typical position of parentheses is in the middle of the sentence. The beginning of the sentence is the position, in which both parentheses and constituents of composite sentences, coinciding with them in terms of expression are used. It is especially difficult to tell a parenthesis from a constituent of a connector-free sentence of the same expression. In this case one can note the importance of fossilization of the forms of the words, used as parentheses and formation of the meaning of a parenthesis as already a unit of syntax. Such change in meaning determines the fact that the word of the corresponding form, used as a parenthesis loses its syntactic valency traits.