Tylos skambėjimas : Nijolės Miliauskaitės gyvenimas ir poezija

LTStraipsnyje aptariami poetės Nijolės Miliauskaitės gyvenimo ir kūrybos metmenys. Poetė moderniai perteikia tradicinius motyvus, subtiliai atspindi jausmą, kartu išsakydama žmogaus sielos šneką. Tai autorę daro savitą tarp įvairialypių XX a. antrosios pusės poetinių ieškojimų, modernizmo ir postmodernizmo krypčių. Miliauskaitės kūrybos pagrindas - jos biografija. Ypač ryškus poetinio subjekto sugrįžimas į vaikystę, tarsi iš naujo išgyvenami labiausiai įsimenantys jos momentai. Ankstyvos vaikystės viltys ir i nuoskaudos, vėliau - gyvenimas internate, kuris eilėraščiuose ryškiausiai išlikęs kaip prieglaudos įvaizdis, palieka savo pėdsaką Miliauskaitės asmenybės, pasaulėjautos ir poetinės raiškos formavimesi. Poetės kūryboje atsispindi ir susipina skirtinos kultūros: senoji lietuvių, orientalistinė estetika ir filosofija, vakarietiška kultūra. Poetė įtaigiai perteikia transcendentinį pasaulį, susieja jį su kasdienybe. Daugelis pagrindinių motyvų į poeziją ateina iš moteriško ir vaikiško pasaulio. Su moters įvaizdžiu siejasi neišsipildžiusios motinystės motyvas, kartais išaugantis iki labai stiprių išgyvenimų. Verlibru, kurį pati Miliauskaitė vertina kaip suteikiantį įvairesnių galimybių, parašyti visi poetės kūriniai. Svarbiausias reikšminis vienetas eilėraštyje yra vaizdas, vaizdiškumas. Remdamasi ne tik ypatingu pasaulio pajutimu, bet ir dominuojančiais motyvais bei poetinio kalbėjimo struktūromis, Miliauskaitė kuria savitą ir įdomų lyrinį pasaulį, asmeninę patirtį iškeldama iki visuotinio lygmens, kūrybos pasaulį grįsdama bendromis vertybėmis ir visada atrandanti naują žvilgsnį.Reikšminiai žodžiai: Nijolė Miliauskaitė, lietuvių poezija, kūrybos biografiškumas.

ENThe article discusses the outline of the life and work of poet Nijolė Miliauskaitė. The poet was able to render traditional motives in a modern way and subtly reflect the feeling while retaining the language of a human soul, which makes the author peculiar in the environment of the diverse poetical searching, modernistic and postmodern trends of the second half of the 20th century. The foundations of the work of N. Miliauskaitė lay in her biography. The return of her poetic subject to childhood, when the most impressive moments of childhood are experienced once again, is especially prominent. The hopes and grievances of the early childhood, later – living in a boarding-school, which in the poems is presented as an image of a refuge, leave their trace in the formation of N. Miliauskaitė’s personality, worldview and poetic expression. The works of the poet reflect different cultures: the old Lithuanian culture, oriental aesthetic and philosophy and the Western culture. The poet skillfully conveys the transcendental world and relates it with commonness. Most of the main motives come into her poetry from the world of a woman or a child. The motive of unfulfilled motherhood, which sometimes grows into very strong empathies, is related to the image of a woman. All of her poems were written in vers libre, which was viewed by N. Miliauskaitė as the style, providing the most diverse possibilities. The most important notional unit in the poem is the image. Referring not only to the special perception of the world, but also to the dominating motives and the structure of poetic language, N. Miliauskaitė created an interesting and peculiar lyrical world, by raising the personal experience up to the universal level and basing the world of creation by the universal values, while always being able to find a new view.