LTBene svarbiausi parametrai charakterizuojantys istorijos procesą yra istorinė erdvė ir istorinis laikas. Straipsnio autorius siūlo istorijos pažinimui panaudoti integralaus trimačio istorinės erdvės tezauro modelį, kurio pagrindą sudarytų iš gamtos mokslų pasiskolinta (G. Minkovskis, A. Einšteinas) ir istorijai pritaikyta erdvės ir laiko integralumo (erdvės-laiko kontinuumo, erdvėlaikio) idėja. Straipsnio tikslas pristatyti ir pagrįsti integralų istorinės erdvės ir laiko tezaurą, kaip Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo galimybę. Tokio tezauro svarbiausi tikslai būtų: 1. Universalaus istorinės erdvės ir laiko pateikimo metodo skaitmeninėje erdvėje sukūrimas. 2. Bendros periodizavimo ir istorinės geografijos schemos (standarto) įtvirtinimas (užbaigti specialistų ginčus šia tema). 3. Erdvės ir laiko pateikimo standartizavimas skaitmeninėje erdvėje. 4. Skaitmeninės kultūros paveldo informacijos valdymo organizavimas. 5. Kultūros paveldo objektų geografinis ir chronologinis klasifikavimas. 6. Visų istorinių geografinių duomenų integravimas vienoje sistemoje, kuri pati tampa skaitmeninio kultūros paveldo forma. 7. Įvairiausių kultūros paveldo objektų duomenų skaitmeninimas vieninga ir integralia forma. 8. Kultūros paveldo objektų informacijos analizė ir datavimas. 9. Kultūros raidos schemų kūrimas. Lietuvos istorinio laiko ir erdvės tezauras būtų trijų dimensijų ašių sistema, kur horizontalios X ir Y ašys išreikštų geografinę ilgumą ir platumą laipsniais, o vertikali Z ašis – laiką. Kiekvienas kultūros paveldo objektas būtų pažymėtas laike ir erdvėje bei jų tarpusavio santykyje.Reikšminiai žodžiai: Reliatyvumas; Laikas; Erdvė; Skaitmeninės technologijos; Istorinė raida.
ENThe key parameters characterising the historical process is historical space and historical time. The author suggests that history would be learnt using the integral model of the three-dimensional thesaurus of historical space based on the idea of integrity of space and time borrowed from natural sciences and adapted to history. The main goals of the thesaurus would be the following: 1. Development of a universal method of presentation of historical space and time in the digital space. 2. Establishment of a common period identification and historical geography scheme (standard) (to stop disputes between specialists on this issue). 3. Standardisation of presentation of space and time in the digital space. 4. Organisation of management of digital information of cultural heritage. 5. Geographical and chronological classification of cultural heritage objects. 6. Integration of all historical geographical data in one system becoming a form of digital cultural heritage. 7. Digitalisation of various data of cultural heritage objects in common and integral form. 8. Analysis and dating of information on cultural heritage objects. 9. Establishment of cultural development patterns. The thesaurus of the Lithuanian historical time and space would be a three-dimensional axis system where horizontal axes X and Y would express geographical longitude and latitude in degrees and the vertical Z axis – time. Every cultural heritage object would be labelled in time and space and their mutual relation.