Konserwator Stanisław Lorentz na Wileńszczyźnie - przyczynek

LTStraipsnyje, remiantis LR Kultūros ministerijos archyve saugoma tarpukario Vilniaus paminklų konservatoriaus įstaigos medžiaga, pirmąsyk nuosekliau apžvelgiama Vilniaus ir Naugarduko vaivadijų paminklų konservatoriaus dr. S. Lorentzo veikla 1929-1935 m. Minimi svarbiausi jo šiuo laikotarpiu nuveikti darbai (Vilniaus, Naugarduko, Trakų pilių restauracija, Vilniaus katedros rekonstrukcija), aptariamos būdingiausios to laikotarpio paminklosaugos ir paminklotvarkos problemos bei jų sprendimo būdai. Daugeliu aspektų šie pirmieji žingsniai rūpinantis Vilnijos paminklų apsauga bei inventorinimu, atliepia ir to paties meto nepriklausomos Lietuvos paminklosaugos ir paminklotvarkos būklę. Lorentzas, ėmęsis globoti net XIX a. pab. objektus, gerokai praplėtė pačios „paminklo“ sąvokos reikšmę. Savo darbą jis suprato ne tik kaip konkrečių paminklų, bet ir istorinio, autentiško kraštovaizdžio apsaugą. Minėtinas jo nuopelnas išrūpinant paminklinį statusą Svitezio ežerui ir jo apylinkėms, išsaugant mišką ties Vilniaus Kalvarijomis. Iš prioritetinių veiklos momentų minėtini darbai prie Vilniaus, Naugarduko, Lydos ir Trakų salos pilių. Čia išryškėjo Lorentzo požiūris į konservavimą: išsaugoti, sutvirtinti ir apsaugoti nuo niokojimo esamą paminklų būklę, nesistengiant rekonstruoti nebesančio mūro. Reikšmingą vietą konservatoriaus darbe užėmė kova su vietinės valdžios savivale, bandymais remontuoti, perstatinėti sakralinės paskirties pastatus be tyrimų, projektų. Lorentzo darbą Vilniuje tarsi vainikavo 1933 m. sudarytas Vilniaus miesto paminklų registras.Reikšminiai žodžiai: Stanislovas Lorentzas; Jurgis Remeris; Architektūros paveldas; Kultūros paveldas; Vilniaus kraštas; Apsauga; Vilniau ir Naugarduko vaivadijų paminklų saugotojas; Stanislovas Lorentzas; Jurgis Remeris; Architectural heritage; Cultural heritage; Vilnius land; Preservation; Vilniaus ir Naugarduko vaivadijų paminklų konservatorius; Monuments preserver of Vilnius and Naugardukas districts; Paminklosauga; Paminklotvarka; Stanisław Lorentz; Jerzy Remer; Vilnius region; The conservative of monuments of Vilnius and Nowogródek Voivodships; The conservation and management of cultural heritage; Stanisław Lorentz; Jerzy Remer.

ENThe paper uses the material of the inter-war Vilnius Monument Conservation Authority kept in the archives of the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania to give a more consistent overview of the activities of Dr. S. Lorentzas, monument conservator in Vilnius and Navahrudak voivodeships, in 1929–1935. The paper mentions his key works during this period (restoration of Vilnius, Navahrudak and Trakai castles, reconstruction of Vilnius Cathedral), discusses the characteristic problems of monument protection and management of that time and their solutions. In many aspects these first steps in taking care of the protection and inventory of Vilnija monuments reflect the state of monument protection and management of independent Lithuania of that period. Lorentzas, who even took care of the objects dating back to the end of the 19th c., expanded the meaning of the concept of monument. He perceived his work not only as protection of a concrete monument, but also as protection of a historical, authentic landscape. His merits include granting of a monument status to the Lake Svitiaz and its surroundings, and preserving the forest at Vilniaus Kalvarijos. His priority activity moments include the works at Vilnius, Navahrudak, Lida and Trakai Island castles. These examples show S. Lorentzas’s attitude towards conservation: preserving, reinforcing and protecting against spoliation the current state of monuments without trying to reconstruct non-existing stonework. The fight against lawlessness of the local authorities and the attempts to repair or rearrange sacral buildings without studies and projects were among the conservator’s significant activities. The Register of Vilnius City Monuments compiled in 1933 as if crowned the work of S. Lorentzas in Vilnius.