Iš tolimiausios Viešvėnų apylinkių praeities

LTViešvėnų (Vakarų Lietuva, Telšių rajonas) apylinkių archeologijos paminklai iki šiol yra menkai tyrinėti, todėl remiantis jų duomenimis atkuriama seniausia regiono istorija yra neišsami. Pirmieji žmonių gyvenimo pėdsakai siekia akmens amžiaus pabaigą. Tai - titnaginiai ir akmeniniai dirbiniai iš Patumšalių, Nakrošiškių, Rainių ir Vembūtų. Plepų kaime rastas bronzinis ietigalis, datuojamas 1100-700 m. pr. Kr. Geležies amžiaus pradžioje apylinkėse laidota pilkapiuose, tik jų iki mūsų dienų neišliko. Iš Dargeliškės kaime 1954 m. surasto šio laikotarpio lobio teliko viena Romos moneta ir dvi bronzinės apyrankės. Vėlesnis yra Nakrošiškių kapinynas, jame aptikta bronzinės apyrankės fragmentų, žiestos keramikos. Geležies amžiui turėtų priklausyti ir du spėjanti piliakalniai Syderiuose ir Viešvėnuose, suardyti vėlyvų kapinių. Judrėnų kaime rastas VIII a. luotas. Viešvėnų pradžia sietina su Getautes (Kungių) piliakalniu, esančiu ant Viešvės upelio kranto. Piliakalnis netyrinėtas, remiantis išvaizda, datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Jame rasta grublėtos keramikos, bronzinė segė. Šiame piliakalnyje stovėjusi medinė pilis, minima 1253 m. Kuršo dalybų akte. Palyginti gausūs Viešvėnų apylinkėje su senuoju tikėjimu susiję objektai bei valstybės laikotarpio senkapiai. Šio laikotarpio senkapio liekanų yra ir pačiuose Viešvėnuose, aplink bažnyčios varpinę. Čia aptikta bronzinė antkaklė bei kitų radinių. Beveik 4000 metų laikotarpio apylinkės archeologiniai objektai rodo pagrindines regiono apgyvendinimo tendencijas.Reikšminiai žodžiai: Viešvėnų apylinkės; Vakarų Lietuva; Archeologiniai paminklai; Apgyvendinimo raida; Viešvėnai surroundings; Western Lithuania; Archaeologiacal sites; Development of resettlement; Ankstyvieji viduramžiai; Regiono apgyvendinimas; Piliakalnis; Kapinynas; Senkapis; Archeologiniai dirbiniai; Early Middle Ages; Settlement of region; Hill-fort; Burial ground; Old cemetery; Archaeological artefacts.

ENThe most ancient past of Viešvėnai area remains fragmentary; thus far, its archaeological monuments have been little researched. The first traces of human settlement, flint and stone articles from Parumšaliai, Narkošiškės, Rainiai and Vembūtai, date from the late Stone Age. The bronze spearhead found in Plepai village has been dated to 1100-700 ВС. The burial mounds from the Iron Age have not survived until today. Finds from this period include only a Roman coin and two bracelets discovered in Dargėliškės hoard in 1934. The Narkošiškės burial, in which fragments of bronze bracelets and wheelmade pottery have been discovered, dates to a later period. The two assumed mounds in Syderiai and Viešvėnai, demolished by later burials, must date to the Iron Age. An eight-century dugout has been found in Judrėnai village. The beginnings of Viešvėnai should be associated with Getautė (Kungiai) mound on a bank of Viešvė rivulet. Thus far, it has not been excavated; therefore, its dating to the beginning of the second millennium is based on the mound's shape. Pieces of coarse ceramics and a bronze brooch have been found there. Wooden castle built on this mound is mentioned in a charter of the partition of Curonia in 1253. Sites associated with ancient beliefs (hills, swamps, etc.) and burial mounds from the period of the early Lithuanian statehood are quite numerous in Viešvėnai area. Of those, only Vembūtai burial mound was fragmentary excavated in 1975. Five skeleton graves with various shrouds from the fifteenth century have been found there. Remnants of ancient burials from the same period surround the belfry of the Viešvėnai church. Bronze necklace and other finds have been discovered there. Archaeological finds spreading along the period of nearly four thousand years indicate the main tendencies of settlements in Viešvėnai area. [From the publication]