Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų įtaka netolygiai regionų plėtrai
LTPastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje pradėtos analizuoti regionų netolygios plėtros priežastys. Dažniausiai analizuojami ekonominiai, geografiniai šį procesą lemiantys veiksniai. Šiame straipsnyje analizuojama aukštojo mokslo, kaip pagrindinio regiono išsivystymo lygį lemiančio veiksnio, įtaka netolygiai Lietuvos regionų plėtrai. Įvertinta Lietuvos aukštojo mokslo institucijų šalies regionuose skaičiaus dinamika parodė, kad didžiausieji miestai pasižymi didesne aukštojo mokslo įstaigų koncentracija ir šiuose miestuose parengiama daugiausia kvalifikuotų specialistų. Todėl svarbu plėtoti aukštojo mokslo institucijų tinklą šalies regionuose, siekiant jo modernumo, subalansuotumo, racionalumo ir efektyvumo. Tai turėtų sąlygoti mažėjančią tarpregioninę gyventojų, ypač jaunimo, migraciją, kuri atitinkamai mažintų regionų ekonominio vystymosi disproporcijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis; Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo institucijos; Mokslas; Netolygi regionų plėtra; Regionai; Regionų plėtra; Higher education; Higher education institutions; Institutions of higher education; Regional development; Regions; Uneven development of regions.
ENDuring the last decade, reasons of uneven development of Lithuanian regions were started to analyze. The most often analyzed factors are economical and geographical ones. This article analyses higher education as the primary factor influencing development of region, which thus influences Lithuania's regional development. Evaluation of the dynamics of Lithuania's higher education institutions showed that the largest cities have a denser concentration of higher education establishments and these cities have the largest number of qualified specialists. Therefore, it is important to advance network of higher education institutions, aiming for their modernisation, balance, rationalization and efficacy. This should minimise the inter-regional migration of inhabitants, especially the youth, which would consequently minimise disproportions in the economic development of the regions. [From the publication]
