Pagonybė Lietuvoje : moteriškosios dievybės

LTRemdamasi archeologijos, etnografijos, kalbotyros ir kitų šaltinių duomenimis, autorė nagrinėja lietuvių pagoniškosios pasaulėžiūros ištakas ir jos pokyčius įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis ir geografinėmis sąlygomis, aprašo matriarchatinėje santvarkoje susiklosčiusius moteriškųjų dievybių vaizdinius ir joms skirtas apeigas. Pasakojama apie gamtos ir atmosferos, vandenų, žemės, ugnies, dangaus, gimimo, gyvenimo ir mirties deives, po vieną skyrių skirta bičių deivei Austėjai, namų deivėms ir kitoms įvairias žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis globojusioms dievybėms, atskirai aprašytos raganos. Pažymima, kad seniausi lietuvių religiniai vaizdiniai formavosi augalinio ir kitokio maisto rankiojimo bei medžioklės, vėliau - kaplinės žemdirbystės ūkio ir matriarchato sąlygomis, kai pagrindinė gamintoja, kultūros elementų kūrėja, apeigų atlikėja buvo moteris. Tuo metu klostėsi ir plėtojosi moterų deivių panteonas, kur svarbiausią vietą užėmė Didžioji motina gimdytoja ir žemės deivė Žemyna. Visos deivės turėjo savo veiklos sritis. Jų žinioje buvo dangus, žemė, vanduo, ugnis. Vienos deivių jų rūpinosi žmonijos, gyvūnijos, augmenijos gimimu, egzistavimu, mirtimi. Kitų deivių veiklos sritis buvo per nuolatinę gimimų ir mirimų kaitą palaikyti vaisingumą, Visatos gyvybės nesibaigiamumą. Deives siejo vienas tikslas - saugoti ir išlaikyti Visatos amžinumą, kad gyvasis pasaulis niekuomet nesibaigtų. Autorė pažymi, kad matriarchato laikotarpiu buvo sukurtas ir su dievybių kultu susijęs menas, deivių simboliai, joms skirtos apeigos.Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Dievybės; Tautosaka; Krikščionybė; Lietuvių dievai; Matriarchatas; Moteriškos dievybės; Pagonybė; Patriarchatas; Religija; Senieji lietuviai; Ancient Lithuanians; Christianity; Deities; Female deities; Lithuania; Lithuanian goddess; Matriarchy; Paganism; Patriarchy; Religion; Rituals.

ENReferring to the data of archaeology, ethnography, language study and other sources, the author explores the origins of the Lithuanian pagan world outlook and its changes in different economic, social and geographical conditions, as well as describes the images of female deities which formed in the matriarchal system and the rituals performed with respect to these deities. The author talks about the deities of nature and atmosphere, waters, earth, fire, sky, birth, life and death; separate chapters focus on the deity of bees, Austėja, home deities and other deities of the different spheres of human life and work, as well as witches. It is noted that the oldest Lithuanian religious images formed under the conditions of gathering food plants and other food as well as hunting, followed by the conditions of hoe-farming and matriarchy when a woman was the main producer, creator of cultural elements and performer of rituals. The pantheon of goddesses developed at that time: the Mother Goddess the Birth Giver and the Earth Goddess Žemyna were the most important among them. All goddesses had their areas of activity. They were in charge of the sky, earth, water and fire. Some took care of the birth, life and death of the humankind, fauna and flora. Other goddesses retained fertility through the constant cycle of births and deaths and the endlessness of the life of the Universe. Goddesses were related by a common goal to preserve and retain the eternity of the Universe so that the living world never ended. The author notes that deity cult related art, the symbols of goddesses and rituals were created during the matriarchal period.