Lietuvių liaudies kosmologija

LTAutorė, atkurdama lietuvių liaudies kosmologiją, rėmėsi tautosaka, papročiais, kuriuose išliko prieš daugelį tūkstantmečių sukurtos pasaulėžiūros ir tikėjimų elementų. Tai pats patikimiausias šaltinis pasaulėžiūrai ir jos evoliucijos problemoms aiškinti. Bene geriausiai archainiai mitologiniai vaizdiniai ir jų raida, dangaus kūnai užfiksuoti seniausiame lietuvių tautosakos žanre - mįslėse. Jose išliko ne tik pirmykščio žmogaus požiūris į Saulę, Mėnulį, žvaigždes, bet ir archaiški žodžiai, terminai. Apskritai iš sakmių apie dangaus kūnus galima susidaryti vaizdą apie jų pažinimą, mūsų protėvių pasaulėžiūrą, jų verslus ir buitį. Be to, tautosaka, ypač sakmės, labai poetiškos. Tačiau žinios apie dangaus šviesulius ilgai liko tyrinėtojų nepastebėtos. Pasak J. Basanavičiaus, senovės lietuvių dvasinės ir materialinės kultūros sritis iki XX a. pradžios buvo mažai žinoma, jo žodžiais tariant, "terra incognita" (nežinoma žemė). Žinios apie dangaus kūnus, liaudies sukauptos per ilgus tūkstantmečius, ėmė nykti jau XVIII amžiuje. Jas išstūmė plintantys kalendoriai - 1737 m. Vilniaus, 1780 m. Gardino ir kt. XIX a. pabaigoje lietuvių liaudies astronominės žinios jau buvo beveik užmirštos. XX a. išlikę fragmentiški ir netikslūs mitologiniai ir astronominiai elementai neretai susipynę su pasakomis. XIX-XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, stumiami tuo metu besiplečiančios pramonės, pamažu nyko ir senoviniai drabužiai, audiniai, daiktai su Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų simboliais. Kai kas iš jų išliko muziejuose, senelių kraitinėse skryniose, palėpėse, klėtyse.Reikšminiai žodžiai: Saulė; Mėnulis; žvaigždynai. liaudiški tikėjimai; Sun; Moon; Constelations; Ethnic beliefs; Liaudies kultūra; Tikėjimai; Dangaus kūnai; Folk culture; Paganism; Heavenly bodies.

ENThe author reproduces Lithuanian folk cosmology on the basis of folklore and customs which retained elements of beliefs and world outlook created many millenniums ago. This is the most trustful source for the interpretation of the world outlook and its evolution problems. The oldest genre of Lithuanian folklore – riddles – is almost the best recorder of archaic mythological images and their development as well as celestial bodies. They retain not only the primitive man’s attitude towards the Sun, the Moon, stars, but also the archaic words and terminology. Generally, stories about celestial bodies let us form a picture about their knowledge, the world outlook of our ancestors, their business and household. Furthermore, folklore, in particular stories, is very poetic. However, knowledge about celestial bodies has long remained unnoticed by researchers. According to Jonas Basanavičius, the area of old Lithuanians’ spiritual and material culture was little known or, in his words, terra incognita, before the beginning of the 20th c. The knowledge about celestial bodies accumulated by the people over millenniums started vanishing already in the 18th c. It was ousted by the spreading calendars – the 1737 calendar of Vilnius, the 1780 calendar of Grodno, etc. At the end of the 19th c. Lithuanian folk astronomy knowledge was almost forgotten. Fragmented and inaccurate mythological and astronomic elements, which remained in the 20th c., are often intertwined with fairy tales. During the first decades of the 19th–20th c., pushed by developing industry, ancient clothes, fabrics and articles with the symbols of the Sun, the Moon, stars and other celestial bodies slowly disappeared. Some of them remained in museums, grandmothers’ dower-chests, lofts and barns.