Mė(lynas)nulis ir dangaus kiaulių paslaptis. "Žaidimas žodžiais" lietuvių tradicijoje : recenzija
LTStraipsnyje pateikiama Skirmanto Valento knygos "Mė(lynojo) nulio lingvistika (Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje)" (2007) recenzija. Knygoje S. Valentas analizuoja žaidimą žodžiais poezijoje, pradedant antikine poetine tradicija ir baigiant šiuolaikine lietuvių poezija. Jis tyrinėja šį reiškinį remdamasis Vlado Braziūno bei Sigito Gedos - dviejų iškilių lietuvių poetų, akivaizdžiai sąmoningai juo užsiimančių, - poezija. Pasak S. Valento, svarbaus, kartais netgi kertinio, žodžio nebuvimas tekste taip pat yra būdas tą žodį aktualizuoti. Kadangi poetinis tekstas - ne vien meninis, bet ir gramatiką modeliuojantis tekstas, galima kelti idėją, kad greta įprastinės kalbos poezijoje egzistuoja kita kalba, kurioje veikia visai kitokie bendrieji dėsniai. Todėl be įprastinės etimologijos tampa įmanoma poetinė etimologija. Viena iš poetinės etimologijos priemonių yra žodžio perintegracija - jį sudarančių morfemų ribų pasikeitimas. S. Valento teigimu, schema, pagal kurią aprašomos poeto pažiūros, tinka ir tekstui, turinčiam ne poetinę, o kitokią pagrindinę funkciją, aprašyti. Todėl mokslinis mąstymas gali ir turi būti papildytas meniniu mąstymu. Poetinė reiškinių traktuotė nėra mokslinio mąstymo priedas - į savo akiratį meninis mąstymas įtraukia ir tas baltistikos sritis, kurių mokslas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, pvz., nepakankamo duomenų kiekio, dar nepajėgus tyrinėti.
ENDainius Razauskas reviews Skirmantas Valentas' book with intranslatable title Mė(lynojo)nulio lingvistika (Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje); something about as "The Linguistics of Bluem(O)on in the poetry of Vladas Braziūnas and Sigitas Geda" (Vilnius: Baltos lankos, 2007). The book presents the theory and practice of "play on words" (poetic etymology etc.) begining with the ancient poetic traditions up to the contemporary Lithuanian poetry. [From the publication]
