Būti mama : vaikų priežiūros strategijos sovietinėje Lietuvoje 1945–1970 metais

LTStraipsnio objektas – biografiniai interviu su Lietuvos moterimis, kurių vaikai gimė po 1945 m. ir kurių priežiūra vyko sovietinės sistemos sąlygomis. Tikslas – pristatyti moterų galimybes suderinti šeimą ir valstybės apmokamą darbą, atskleidžiant labiausiai paplitusias vaikų priežiūros strategijas sovietinėje Lietuvoje 1945–1970 metais. Metodas – kontent (interviu turinio) analizė, verifikuojama su kitais publikuotais istoriniais šaltiniais. Straipsnyje teigiama, kad sovietinėje visuomenėje, kurioje didesnę laiko dalį užėmė pastangos įveikti nuolatinius materialinius trūkumus, kurioje buvo menkai išvystytos vaikų priežiūros institucijos, o tėvo vaidmuo neįgavo bent kiek ryškesnės įtakos šiems procesams, vaikų priežiūrai buvo taikomi tradicinei kaimo bendruomenei įprasti būdai ir naujos, sovietmečio realijų diktuotos priemonės. Straipsnyje keliama hipotezė, kad vaikų priežiūros strategijos sovietinėje Lietuvoje nebuvo palankios kurti emociškai artimus tėvų ir vaikų santykius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė šeima; šeimos politika; Vaikų; Priežiūra.; The Soviet family; Family politics; Childcare.

ENSoon after the end of World War II in 1945, the involvement of women in the workforce in Soviet Lithuania, as was the case in the whole European part of the USSR, reached unprecedented levels that were incomparable with any other country in West/North Europe. By the fall of the Soviet Union in 1989, more than 80 percent of women in the Soviet Baltics were working full-time. These were women strove to accomplish the worker-wife-mother ideal, which had been designed by Soviet propaganda. The purpose of this paper is to uncover the childcare strategies in Soviet Lithuania during the period 1945-1970, i.e. in the time of chronic shortages and lack of day care centers. Since there was no tangible help from fathers, Lithuanian mothers were left on their own while struggling to reconcile family and work. Accordingly, Lithuanian women tried turning for help to day care centers, sought relatives’ assistance, or applied other, more individual, childcare strategies. The presentation is based on interviews with Lithuanian women that were conducted during 2000- 2006 in different regions of Lithuania. [From the publication]