Poetinio diskurso kalbinių raiškos priemonių adekvatumas lietuvių ir anglų kalbose

LTStraipsnio tikslas -- palyginti kai kurias Antano Baranausko "Anykščių šilelio" ištraukas su jų vertimu į anglų kalbą, prisiliečiant prie tokių teksto kategorijų kaip kohezija, koherencija, registras ir kt. Remdamasi pavyzdžių lyginimo analize straipsnio autorė daro šias toliau pateikiamas išvadas. Laisvų registrų tekstai verčiant patiria ženklių paviršinės struktūros (teksto kohezijos) pakitimų, kurie dažniausiai pasireiškia per leksinių vienetų ar sintaksinių struktūrų papildymus, praleidimus ar pakeitimus. Retai kuri iš šių originalaus teksto transformacijų būna gryna, nes, pavyzdžiui, panaudojus vertime papildomus leksinius vienetus, tenka atsisakyti ko nors, kas buvo originale. Poetinis tekstas yra ypatingas tuo, kad jam relevantiškas rimo ir ritmo išlaikymas, kuris savo ruožtu lemia daugelį verčiamo teksto paviršinės struktūros ypatumų. Svarbų vaidmenį vaidina abiejų kalbų gramatinė struktūra -- vertėjas, negalėdamas implicitiškai įvardyti subjekto angliškai, turi kitaip struktūrinti verčiamą tekstą, daugiau remtis veiksmo linija. Dėl skirtingų abiejų kalbų leksinių išteklių (deminutyvinės formos, onomatopėja, skirtingos šaknies vaizdingieji veiksmažodžiai garsams ir pan. reikšti, dialektiniai posakiai ar svetimybės, kurių gausu lietuviškame tekste ir kurių ekvivalentų dažnai negalima rasti anglų kalboje) matomi ryškūs nominacinių grandinių neatitikimai.Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Poetinis diskursas; Kohezija; Koherencija; Registras; Teksto vertimas; Raiškos priemonės; A. Baranauskas; Poetic discourse; Coherence; Cohesion.

ENThis article tries to throw some light upon the differences in the structuring of texts in the process of translation. These differences arc connected with certain variations at the surface level of the text (text cohesion) while it is assumed that the deep structure of the original (text coherence) has to be preserved while translating. A Lithuanian poetic text and its translation into English were analyzed. The obtained data show that the translator allowed for certain modifications on the surface level of the discourse which manifest themselves most clearly in the omissions, additions and alternations. The data also prove that the more culture-bound a text is, the more scope there may be for modification. [From the publication]