Vientisiniai mokslinio stiliaus sakiniai

LTStraipsnio tikslas - aptarti vientisinių sakinių vartojimo tendencijas mokslinio stiliaus tekstuose, nustatyti jų dažnumo ryšį su nelingvistiniais ir lingvistiniais faktoriais. Pagrindinis metodas - kiekybinės ir kokybinės analizės vienovė. Statistiniai apibendrinimai daromi sudarius stratifikuotą 12 000 mokslinio stiliaus sakinių imtį ir 6 509 elementariųjų sakinių imtį iš Lietuvoje paskelbtų mokslinių tekstų nuo 1970 m. Vientisinių sakinių dažnumą kaip lingvistinį požymį galima vertinti dviem atžvilgiais: elementariųjų sakinių ir visų sakinių aibėje. Elementariųjų sakinių aibėje mokslinio stiliaus tekstuose yra apie 24,4% vientisinių sakinių, likusieji funkcionuoja kaip sudėtinių sakinių dėmenys. Tarp jų vyrauja prijungiamieji (22,3% pagrindinių, 31,2% - šalutinių), gana tolygiai pasiskirstę sujungiamųjų (10,5%) ir bejungtukių (9,4%) sakinių dėmenys. Šių sakinių dažnumą veikia nelingvistinių faktorių kompleksas, rodantis galimą vidinę mokslinio stiliaus diferenciaciją, todėl įvairių tipų elementariųjų sakinių pasiskirstymas traktuotinas kaip vienas iš dinaminės mokslinio stiliaus struktūros rodiklių. Optimalią mokslinę kalbą būtų galima vertinti santykiu tarp perteikiamos informacijos ir raiškos priemonių kiekio. Aprašymo tekstuose vartojant trumpus sakinius, neinformatyvių siejimo priemonių kiekis proporcingai didėja. Ilguose sudėtingos sandaros sakiniuose tokių pagalbinę funkciją atliekančių žodžių gerokai mažėja. Optimaliausias informatyvių ir pagalbinę funkciją atliekančių žodžių santykis yra tada, kai vartojami vidutinio ilgio vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai.Reikšminiai žodžiai: Vientisinis sakinys; Beasmenis sakinys; Mokslinis stilius; Adresatas; Adresantas.

ENThe article discusses the use of simple sentences in scientific texts and identifies the relation between their frequency and linguistic and non-linguistic factors. The used method is quality and quantity analysis. Stylistic characterizations are performed upon forming a sample of 12 000 sentences of scientific style and a sample of 6 509 elementary sentences from the scientific texts, published in Lithuania since 1970. The frequency of simple sentences can be evaluated in two aspects: in the lot of elementary sentences and in the lot of all the sentences. The lot of elementary sentences, found in the texts of scientific style, contains approximately 24.4% of simple sentences, the remaining function as constituents of composite sentences. Among those the following types prevail: principle and subordinate clauses (22.3% principle clauses, 31.2% subordinate clauses), the coordinate and no-connector sentences are distributed quite evenly (by 10.5% and 9.4% correspondingly). The frequency of the sentences is determined by the complex of non-linguistic factors, showing a potential internal differentiation of the scientific style therefore the distribution of elementary sentences of different types should be treated as one of the indicators of the dynamic structure of the scientific style. The optimal scientific language could be evaluated with a relation between the conveyed information and the amount of means of expression. When short sentences are used in descriptive texts, the amount of non-informative means of relation proportionately increases. In long sentences of complex structure the amount of such words, performing the auxiliary function, reduces significantly. The optimum relation between the informative words and those performing the auxiliary function is when simple and composite sentences of the average length are used.