Lukšių šnektos izoliuotų balsių tyrimas

LTLingvistikos darbuose gana dažnai pateikiamos akustinės bei artikuliacinės balsių charakteristikos, pagrįstos jų spektrų analize. Tačiau išsamesnių šio tipo darbų, skirtų pietinėms vakarų aukštaičių šnektoms, nėra gausu. Straipsnyje bandoma paanalizuoti Lukšių šnektos, priklausančios vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinei daliai, izoliuotai tariamų balsių spektrines charakteristikas, šiek tiek palyginti jas su ankstesniais panašaus pobūdžio darbais ir aptarti šių balsių santykį su visuotinai pripažintais balsių kokybės etalonais - D. Joneso kardinaliniais balsiais. Apibendrinant tyrimo rezultatus, daromos išvados, kad Lukšių šnektos balsiams nebūdinga ryški kraštutinė artikuliacija; labiausiai išsiskiria priešakinės eilės, aukštutinio pakilimo balsis [r], tačiau ir jis, lyginant su panašius artikuliacinius požymius turinčiais kardinaliniais balsiais, atrodo daug blankesnis. Pagal tarimo eilę griežtai galime atskirti tik aukštutinius balsius, daug neaukštutinių balsių šiuo atžvilgiu užimtų tarpinę padėtį. Nelabai ryškus ir liežuvio vertikalusis poslinkis: nemažai balsių galima būtų laikyti vidutinio pakilimo garsais. Savo padėtimi balsių sistemoje išsiskiria trumpieji-neįtemptieji balsiai [i], [u]. Balsis [i] yra žemesnio pakilimo ir užpakalesnis negu balsis [e], o balsis [.], nors ir aukštesnio pakilimo, tačiau šiek tiek priešakesnis negu balsis [o]. Skiriasi žemutiniai skirtingos kilmės balsiai: istorinio ilgumo balsiai yra aukštesnio pakilimo, uždaresni negu atitinkami pozicinio ilgimo balsiai. Greičiausiai to priežastis - išlikusios nazalizacijos pėdsakai.Reikšminiai žodžiai: Izoliuoti balsiai; Vakarų aukštaičiai; šnekta; Balsinės fonemos; Formantė; Spektras; Artikuliacija.

ENStudies of linguistics quite frequently present acoustic and articulation characteristics of vowels, based by their spectrum analysis. However there are little comprehensive studies of the type, dedicated to the dialects of Southwestern Upper Lithuanians. The article attempts to analyze the spectral characteristics of the vowels, pronounced in the isolated way in the dialect of Lukšiai, belonging to the Northern part of the Western Upper Lithuanians, compare them with the previous similar studies and discuss the relation between the said vowels and the universally recognized reference standards of quality of vowels, i. e. D. Jones’s cardinal vowels. When summarizing the results of the study the conclusions are made that the vowels of the dialect of Lukšiai do not characterize with the clear edge articulation; the front high vowel [r] stands out the most [r], however the vowel, compared with the cardinal vowels with similar articulation characteristics, seems significantly dimmer. According to the row of pronunciation only the upper vowels can be stricter distinguished, a lot of non-upper vowels in this regard would occupy an interim position. The vertical slip of the tongue is also not very significant: a good deal of vowels could be considered medium sounds. The short lax vowels [i] and [u] distinguish by their position in the vowel system. The vowel [i] is lower and more back than [e], and the vowel [.], although high, is more front than the vowel [o]. The low vowels of different origins are different: the vowels of historical length are higher and closer than the corresponding vowels of positional length. The reason most likely is the remaining nasalization traits.