Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu

• VU elektroniniai leidiniai: knygos tekstas

LTMonografija pateikia tipologinio lyginamojo tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia bendruosius ir specifinius Lietuvoje okupacijos metais (po 1940 m.) susiformavusios santvarkos, 1988 m. prasidėjusio perėjimo prie liberaliosios demokratijos ir rinkos ekonomikos bei per du šių procesų dešimtmečius susiformavusios ekonominės ir politinės sistemos bruožus. Tyrimas remiasi prielaida, kad tik palyginimas su kitomis panašaus istorinio likimo šalimis leidžia adekvačiai atsakyti į nuolatos viešosiose diskusijose keliamus klausimus, ar/kuo mūsų šalies raida yra „sėkminga“ ar „nesėkminga“, o vienų ar kitų socialinio gyvenimo sričių būklė – „normali“ ar „katastrofiška“? Pirmosios dvi knygos dalys skirtos lyginamųjų civilizacijų tyrimų metodologiniams pagrindams. Trečiojoje knygos dalyje pateikiama originali komunistinės santvarkos prigimties teorijų klasifikacija, o Lietuvoje egzistavęs komunistinis režimas kvalifikuojamas kaip tautinio komunizmo su ryškiais neopatrimoniniais bruožais atvejis. Ketvirtoji dalis skirta komunizmo žlugimo priežasčių bei komunizmo kaip politinės ir ekonominės sistemos likvidacijos, penktoji – problemų ir alternatyvų, iškylančių plėtojant ir gilinant pokomunistinę liberaliąją demokratiją, o paskutinės dvi – ekonominės sistemos, susiformavusios kaip rinkos reformų padarinys, tipologinei lyginamajai analizei. Slovėnija yra vienintelė pokomunistinė šalis, kur susiformavo socialinis koordinuotas kapitalizmas, giminingas skandinaviškam socialdemokratiniam ir kontinentiniam europiniam. Antrajai priklauso Vyšegrado šalys, kurių kapitalizmas giminingas viduržemiškajam ir kontinentiniam europiniam. (Neo)liberalųjį kapitalizmą ryškiausiais reprezentuoja Estija, kurią vis vejasi Lietuva, su išlygomis priskirtina tam pačiam kapitalizmo tipui.Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistika; Regionų studijos; Socialinių mokslų metodologija; Politinės idėjos; Ideologija; Coparative studies; Regional studies; Methodology of social siences; Political ideas; Ideology.

ENThe monograph presents the results of a typological comparative research, revealing the general and specific features of the system that formed during the years of Lithuania’s occupation (after 1940), the transition, started in 1988, to liberal democracy and market economy, and the economic and political system that formed over the two decades of these processes. The research is based on the premise that only comparison with other countries of a similar historical fate enables adequately answering the questions that are constantly put in public discussions: Is/In what is the development of our country “successful” or “unsuccessful”, and the condition of some or other social life spheres “normal” or “catastrophic”? The first two parts focus on the methodological basis of the comparative civilisation research. The third part gives an original classification of theories on the origin of the communist regime. The fourth part presents the typological comparative analysis of the reasons for the fall of communism and the liquidation of communism as a political and economic system; the fifth part investigates problems and alternatives emerging while developing and deepening post-communist liberal democracy; and the last two parts analyse the economic system that formed as a result of market reforms. Slovenia is the only post-communist country, in which social coordinated capitalism close to the Scandinavian social-democratic and continental European capitalism formed. The Visegrad countries fall in the second group, in which capitalism is related to the Mediterranean and continental European capitalism. Estonia is the most evident representative of (neo)liberal capitalism; it is pursued by Lithuania, which could be attributed to the same type of capitalism with reservations.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology