LTŠiuolaikinis miestas - tai ne tik gyvenamieji namai, pramonės ir kitokios paskirties teritorijos, sudėtingos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kur žmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis. Todėl mieste reikia sudaryti tinkamas sąlygas šiai žmonių veiklai ir suformuoti humanišką aplinką šiuolaikinės bendruomenės poreikiams tenkinti. Šiandien nepakanka tik gerų gyvenamųjų namų. Svarbu, kad visa gyvenamoji aplinka, apimanti žmogaus gyvenimo, buities, poilsio ir kitas veiklos sritis, būtų formuojama sistemiškai, organiškai įsikomponuotų į gyvenamųjų teritorijų ir į viso miesto aplinką. Straipsnyje siekiama patikslinti sąvokos aplinka sampratą ir panagrinėti kai kuriuos miesto ir jo gyvenamosios aplinkos sisteminio formavimo principus. Miesto aplinka turi būti suvokiama kaip miesto bendruomenės (jos veiklos ir poreikių), gamtos (natūralių) ir antropogeninių (žmogaus sukurtų) komponentų, tarpusavyje susijusių ir darančių vienas kitam įtaką, visuma. Todėl į šiuolaikinį miestą reikėtų žiūrėti kaip į sudėtingą sistemą: miesto bendruomenė, jos veikla ir poreikiai - gamtos ir antropogeniniai komponentai - aplinka. Žmonės kasdienėje veikloje skirsto, dalija, formuoja savo aplinką. Toks aplinkos struktūravimas priklauso nuo žmogaus, žmonių grupių atliekamos veiklos pobūdžio, santykių tarp žmonių ypatumų ir pan. Todėl ši aplinka turi būti skirstoma į individų ir atskirų įvairių dydžių socialinių grupių veiklos vietas ir įtakos sferas.Reikšminiai žodžiai: Urbanistika; Miestas; Aplinka; Sistema; Urbanism; Town; Environment; System.
ENA modern city is not only dwelling buildings and industrial and other territories, complex transport and engineering communications, but also the environment, where people live, work, study, relax and socialize with others therefore it is necessary to create appropriate conditions for the people’s activities and form a human environment for satisfaction of the needs of the modern community. Today a good dwelling house is not sufficient. It is important for the entire living environment, covering the areas of a person’s life, rest and other activities, to be shaped systematically and be organically integrated into the environment of dwelling territories and the entire city. The article makes attempts to verify the concept of the environment and study certain principles of systematic formation of a city and its dwelling environment. Urban environment should be comprehended as a totality of the community (its needs and activities), nature (natural) and anthropogenic (man created) interrelated elements, which influence one another. Therefore a modern city should be looked upon as a complex system: the community, its activities and needs – natural and anthropogenic elements – the environment. In their everyday activities people share, distribute and shape their environment. Such structuring of environment depends on the person, the character of the activities, performed by groups of persons, the peculiarities of the relations between people, etc., therefore the environment should be divided into the environment of activities of individuals and separate social groups of different sizes and their spheres of influence.