Kraštovaizdžio architektūros raida Lietuvoje

LTLietuvos visuomenė daugiau žino apie architektus, kurie projektuoja pastatus, bet daug mažiau - apie kraštovaizdžio architektus, kurie tvarko tų pastatų aplinką. Mūsų laikais kraštovaizdžio architektūra apibūdinama kaip kraštovaizdžio planavimo ir želdynų projektavimo mokslas bei menas. Želdynų raidai labai svarbūs botanikos sodai. Lietuvoje juos pradėta kurti palyginti anksti - XVIII a. Žymiausi meistrai - S. B. Jundzilas, J. Strumila, K. Podčašinskis. XIX a. pab. Lietuvos dvarininkai vis dažniau kvietėsi projektuotojus iš svetur. Tiškevičių giminės dvarų sodybas tvarkė prancūzai kraštovaizdžio architektai E. Andrė ir jo sūnus R. Andrė. XIX ir XX a. sandūroje padedama užsienio specialistų Lietuva sukūrė daug aukšto meninio lygio parkų. Greta profesionaliosios želdynų kūrybos, Lietuvoje nuo seno gyvavo ir valstiečių sodybų tvarkymo tradicija. Nepriklausomybės laikais miestų savivaldybėse pradėjo veikti sodininkystės skyriai; jie profesionaliai rūpinosi parkais ir sodais. Lietuvos miestuose ir kaimuose kūrėsi naujos sodybos. Penktasis XX a. dešimtmetis buvo didelių permainų ir išgyvenimų metas. Sovietų okupacijos laikais Lietuvos gyvenimas buvo tvarkomas pagal Maskvos nurodymus (Sovietų Sąjungoje želdynų tvarkymas buvo išskirstytas po įvairias žinybas, kraštovaizdžio architekto profesijos raida nutrūkusi). Parkus projektuodavo labai plataus profilio architektai, pasitelkdami dendrologus arba kitus augalų žinovus. Atgavus nepriklausomybę iškilo būtinybė rengti kraštovaizdžio architektus-projektuotojus ir želdynininkus-administorius, projektų vykdytojus, želdynų prižiūrėtojus.Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdžio architektūra; Kraštovaizdžio planavimas; Parkai; Landscape architecture; Landscape planning; Parks and gardens.

ENLithuania’s society knows its architects, who design buildings, well, but much less is known of landscape architects, who handle the buildings’ environment. In our times landscape architecture characterizes as the science and art of landscape planning and afforestation designing. Botanical gardens are especially important. In Lithuania botanical gardens were introduced relatively early, i. e. already in the 18th century. The most well-known craftsmen were S. B. Jundzilas, J. Strumila and K. Podčašinskis. At the end of the 19th century Lithuanian nobles quite frequently invited designers from foreign countries. The Tyszkiewicz family manors were handled by French landscape architect E. Andrė and his son R. Andrė. At the end of the 19th – beginning of the 20th century, with the help of foreign specialists a significant number of parks of high artistic level was created in Lithuania. Apart from professional afforestation, the tradition of handling of peasants’ farmsteads also had its long tradition in Lithuania. During the time of independence gardening units were formed in cities’ and towns’ municipalities; they took professional care of parks and gardens. New homesteads were created in the towns and villages of Lithuania. The forties of the 20th century were a period of big changes and trials. During the times of the Soviet occupation the life of Lithuania was managed according to the instructions from Moscow (handling of gardens in the Soviet Union was spread between different institutions and the development of the profession of the landscape architect was terminated). Parks were designed by architects of very different profiles with the help of dendrologists and other plant experts. Upon reinstatement of the independence there emerged the necessity to train landscape architects-designers and administrators, project managers and garden supervisors.