Универсализм эпохи Просвещения, масонство и Верки вавжинца Гуцевича

LTUniversalizmo bruožų sklaida Apšvietos epochos kultūroje bene ryškiausiai atsiskleidė per laisvųjų mūrininkų mokymą. Ryšys su masonais, pastebimas daugelyje XVIII a. Europos kultūros reiškinių, akivaizdžiausias architektūroje. Būdama „karališkuoju menu" architektūra ne tik propagavo masonmius siužetus, simbolius ar alegorijas, kas buvo būdinga ir kitoms to meto meno sritims, bet ir pačia plastine forma, tuo metu kurtų pastatų išplanavimo elementais perteikė laisvųjų mūrininkų nuostatas. Lauryno Gucevičiaus kūryba rutuliojosi veikiama aktualių klasicizmo tendecijų ir kartu buvo glaudžiai susijusi su bendresniais to meto europinės kultūros procesais. Ji pritapo prie Apšvietos epochos kultūros ne tik dėl architekto stiliaus bruožų, bet ir dėl tam tikrų jo projektuotuose architektūriniuose ansambliuose paliktų ženklų, per kuriuos masonizmas kaip intelektuali srovė ir parareligija reiškė savo idėjas. Bene ryškiausiai masonizmo elementai pastebimi Verkių ansamblio plane. Masonų pagarba šventoms giraitėms galima paaiškinti, kodėl Gucevičius, kaip spėjama, bus pastatydinęs apvalią monopterio tipo Šventyklą (XIX a. pirmojoje pusėje ji jau buvo virtusi paprasčiausia pavėsine) su pagonių kultu susijusioje vietoje. Masonų simboliką l i u d i ja priešais centrinius rūmus buvęs apvalios formos parteris, vadinamasis Circul dc Ligne, kuris su pagrindiniu keliu, rūmais ir šoninais fligeliais sudarė keletą į v a i r ių figūrų (apskritimą kvadrate, ožiaragio grafinį ženklą ir kt.).Paminėtinos ir aliuzijos į konkrečius istorinius pastatus, pvz., Panteoną. Jo formos atspindžių galime įžvelgti buvusių rūmų centrinėje dalyje su šešių kolonų portiku. Masonų dvasia sklinda nuo susitikimams skirtų centrinių rūmų ir vakarinio fligelio požeminių salių, kubo formos vilos su rustuoto mūro cokoliu, kampainio plano (primena mūrininko mentelę) sargo namelio, o kvadrato plano dviejų kolonų portiku ir nedideliu kupolu papuošti vadinamieji Svečių rūmai išsaugojo ir gana retą masonų statiniams būdingą interjerą su soliarine simbolika. Paminėtinia ir tai, kad ansamblyje gausiai naudotas masonų mėgiamas išmintį simbolizavęs dorėniškasis orderis, o ant įvažiuojamųjų vartų - sfera. Istorinis kultūrinis požiūris, supratimą apie L. Gucevičiaus kūrybą išplečiantis už meno istorijos ribų, leidžia išsiaiškinti, kaip filosofų amžiui būdingo sąlyčio su universaliomis, viršnacionalinėmis idėjomis dėka šio architekto kūryba susiejo Apšvietos epochos kultūrines programas ir kartu buvo vienas kelių, kuriuo LDK kultūra paskutiniaisiais XVIII a. dešimtmečiais įsiliejo į europinius kultūros procesus, prisidėjo prie Naujųjų laikų Europos kultūros erdvės kūrimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apšvietos epocha; Masonai; Masonų simboliai; Universalizmas; Verkių rūmų ansamblis XVIII a.; Laurynas Gucevičius; Plastinės architektūros formos.

ENThe dissemination of the traits of universalism in the culture of the Age of Enlightenment most prominently manifested itself through the teachings of Freemasons. The connection with the Freemasons, noted in most European cultural phenomena of the 18th century, is most prominent in the architecture. Being a “kings’ art”, architecture not only propagated the Freemason related subjects, symbols or allegories, which was also characteristic of other branches of art of the period, but also the plastic form itself and, by employing the elements of planning of the buildings, erected during the period, represented the Freemasons’ positions. The creative of Laurynas Gucevičius developed under the influence of the relevant Classicist trends and was also closely related with more common processes of the European culture of the era. It was in tune with the culture of the Age of Enlightenment not only due to its traits of style, but also due to certain signs, left by the architect in his architecture ensembles, through which Freemasonry expressed its ideas as an intellectual trend and a para-religion. The most prominent elements of Freemasonry are noted in the plan of the Verkiai ensemble. The Freemasons’ respect of the holy forests can be used as an explanation for the reason why Gucevičius allegedly had built a round shrine of the monopter type (in the first half of the 19th century it already became a simple arbour) in a place, related with a Pagan cult. The Freemason symbolism is evidenced by the round shaped parterre, which existed in front of the central palace, the so-called Circul dc Ligne, which, together with the main road, the palace and side annexes formed several different figures (a circle inside a square, the graphical sign of the Capricorn, etc.).

• Menotyra / Arts
• Istorija / History