E. Gendrolio bendruomeninės žmogaus raidos teorija

LTStraipsnyje analizuojami filosofo ir antropologo Edmundo Gendrolio (1938-1994) filosofiniai antropologiniai samprotavimai apie žmogaus savivokos, save suvokiančio mąstymo raidą. Gendrolis nuosekliai rėmėsi socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijomis, empiriniais paleoantropologijos tyrinėjimais, etologijos prielaidomis. Straipsnio tikslas yra parodyti Gendrolio filosofinių antropologinių samprotavimų specifiškumą, išskiriant jo bendruomeninės abstraktaus mąstymo kilmės teoriją, pabrėžiant solidarumo ir kultūros tvermės formų svarbą žmogaus raidai nuo seniausių Homo erectus laikų. Straipsnyje parodoma, kad Gendrolis nuosaikiai kritikavo marksistinę darbo teoriją, zoologinį individualizmą, linijinį evoliucionizmą, filosofinės antropologijos spekuliatyvumą, ir tvirtinama, kad jis savitai, dialektiškai plėtojo neoevoliucionizmo teorijas, papildytas F. Boaso teorinėmis prielaidomis. Gendrolis atskirai išskyrė istoriškumo bei evoliucijos daugialinijiškumo teorijas, tokiu būdu siekdamas suformuoti savitą sociokultūrinės antropologijos metodologiją ir pasipriešinti unifikaciniam europocentrizmui bei kolonializmui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sociokultūrinė antropologija; Neoevoliucionizmas; Bendruomeniškumas; Darbas; Zoologinis individualizmas; Social and cultural anthropology; Neoevolutionism; Community networking; Zoological individualism.

ENThe article analyzes the philosophical anthropological reasoning by philosopher and anthropologist Edmundas Gendrolis (1938-1994) on the development of self-perceptive thinking of a human being. Gendrolis consistently referred to the theories of social and cultural anthropology, empirical paleo-anthropological studies and the prerequisites of ethology. The article aims at showing the specifics of Gendrolis’s philosophical anthropological reasoning, distinguishing his theory of community origins of abstract thinking and emphasizing the importance of solidarity and culture conservation forms to the development of the human being since the earliest times of Homo erectus. The article shows that Gendrolis moderately criticized the Marxist labour theory, the zoological individualism, the line evolutionism, speculations of philosophical anthropology and, in his own peculiar way, dialectically developed the neo-evolutionism theories, supplemented by the theoretical prerequisites by F. Boas. Gendrolis separately distinguished the theories of historicity and multi-lines of evolution, thus attempting to shape a peculiar methodology for socio-cultural anthropology and resist the unification based Eurocentrism and colonialism.

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology