Tablice zamków inflanckich w dziełach Macieja Stryjkowskiego i Aleksandra Gwagnina

LTTrijų Livonijos pilių aprašų palyginimas rodo, kad seniausias jų - Motiejaus Strijkovskio - buvo pagrindas kitiems dviem, redaguotiems Aleksandro Gvagninio. O Strijkovskis savo aprašą sudarė remdamasis Martyno Kwiatkowskio 1567 m. Livonijos aprašymu, kuriuo pasirėmė ar netiesiogiai, ar, labiau tikėtina, naudodamasis pačiu kūriniu. Strijkovskio informaciją vėliau pakartojo Gvagninis, kuris kartu naudojosi ir tuo pačiu 1567 m. Livonijos aprašymu. Šio darbo dabar išlikęs tik lotyniškas vertimas (vertėjas nežinomas, galbūt, Strijkovskis). Vertimas su redakcinio pobūdžio taisymais, daugiausia Gvagninio, buvo įtrauktas į 1578 m. Gvagninio išleistą Sarmatiae Europeae descriptio (Europos Sarmatijos aprašymas), kuriame Kwiatkowskio vardas nepaminėtas. Abi Gvagninio publikacijos atliko informacinį ir mokomąjį vaidmenį, tačiau kartu buvo ir propagandos priemonė, daugiausia išreiškiant Respublikos požiūrį jos ginkluotoje kovoje su Maskva. Verta pažymėti ir šių darbų vis dar mažai nagrinėtą poveikį istoriografijai. Jie patrauklūs ne tik turiniu, bet ir forma. Ypač Sarmatiae descriptio, nepaisant visų šio darbo trūkumų. Stiliaus glaustumu jis esmingai skiriasi nuo kitų žinomų Strijkovskio kūrinių, kas leidžia manyti Gvagninį kruopščiai redagavus. Gvagninis nesirūpino pateiktų išvadų pagrindimu faktine medžiaga, net vengė to, daugiausia dėmesio skirdamas tam, kas būtų įdomu skaitytojui. Taigi Gvagninis pirmiausia buvo mokslo populiarintojas, kuriam rūpėjo skirtumai tarp sarmatų kraštų ir Vakarų Europos.Reikšminiai žodžiai: Plagiatorius; Pilys; Livonija (Livonia); Istoriografija; Historiography; Livonia; Castles; Plagiarist.

ENThe comparison of descriptions of three Livonian castles shows that the oldest one – by Maciej Stryjkowski, was the pattern for the other two, edited by Alexander Guagnini. Stryjkowski created his description relying on Martyn Kwiatkowski’s description of Livonia of 1567. Stryjkowski’s information was later repeated by Guagnini, who also used the already mentioned description of Livonia of 1567. At present only the Latin version of the study is remaining (the translator is unknown, maybe it was Stryjkowski). The translation with corrections of the editorial character, mostly by Guagnini, was included into the “Sarmatiae Europeae Descriptio”, published by Guagnini in 1578, in which Kwiatkowski’s name is not mentioned. Both Guagnini’s publications performed an informational and educational role, however, they also were a means of propaganda, mostly expressing the view of the Republic to its armed battles with Moscow. The influence of the said studies on historiography, which is still not sufficiently analyzed, is also worth mentioning. They are attractive in terms of both form and content, especially “Sarmatiae Descriptio”, despite all the deficiencies of the study. It is essentially different from other well-known Stryjkowski’s works by its brief style, which gives reasons to believe that Guagnini performed a thorough editing. Guagnini did not care for substantiation of the provided conclusions by actual materials, he even avoided that and dedicated most attention to the things that would be of interest to the reader. Therefore Guagnini, first and foremost was a science popularizer, concerned with the differences between Sarmatian lands and the Western Europe.

• Macieja Stryjkowskiego "Napis na grobie... Grehora Chodkiewica" i jego wzór. Edycja tekstów i bilans powiązań / Aleksandra Oszczęda. Meluzyna: dawna literatura i kultura 2021, 2 (15), p. 49-69.
• Wokół "Zwierciadła kroniki litewskiej" Macieja Stryjkowskiego / Aleksandra Oszczęda. Pamiętnik Literacki. 2020, t. 111, nr. 2, p. 259-274.