Uchwała sejmikowa powiatu nowogródzkiego z 1568 r. a system finansowania posłów sejmowych Wielkiego Księstwa Litewskiego

LT1996 m. Anna Filipczak-Kocur išreiškė mintį, jog 1560-1580 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pinigai pasiuntiniams buvo išmokami iš valstybės iždo. Šių išmokų dydis nebuvo teisiškai apibrėžtas ir buvo mokamas nereguliariai, priklausomai nuo valstybės finansinių išgalių. Tuo tarpu I. appo išvados leidžia teigti, jog skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasiuntiniams pinigus išmokėdavo pavietų bajorai. Vėliau A. B. Zakrzewski.s ir A. Rachuba patvirtino I. appo išvadą, argumentuodami, jog lietuvių pasiuntiniai buvo finansuojami iš bajorų surinktų lėšų. Tai buvo įteisinta Trečiajame Lietuvos Statute 1588 m., kuriame kalbama apie minimalaus dydžio išmokas. Iš teorinės pusės pristatyta problema yra gana gerai ištirta, ko negalima pasakyti apie praktinę jos pusę. Egzistavusi tokių išmokų praktika Trakų paviete ir Žemaitijoje yra ištirta atitinkamai B. Zakrzewski.o ir A. Rachubos. Šiame straipsnyje tiriamas pasiuntinių finansavimo Naugarduko vaivadijoje XVI a. antroje pusėje - XVII a. pradžioje klausimas. Straipsnio pabaigoje publikuojamas 1569 m. vasario 18 d. Žygimanto Augusto laiškas Naugarduko vaivadai Povilui Sapiegai ir valdovo maršalui Mikalojui Sapiegai, kuriuo jiems paveda prižiūrėti mokesčių rinkimą pasiuntiniams iš Naugarduko pavieto į Liublino seimą.Reikšminiai žodžiai: Valstybės iždas; Pavietų bajorai; Naugarduko pavietas; Seimelis; Pasiuntinių finansavimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymas.

ENIn 1996 Anna Filipczak-Kocur expressed the idea that in 1560-1580 in the Grand Duchy of Lithuania funds to delegates were paid from the state treasury. The size of the payments was not legally defined and the payments were paid not regularly, depending on the financial resources of the state. On the other hand, the conclusions of I. Appo give reasons to believe that, differently from Poland, in the Grand Duchy of Lithuania the funds to delegates were paid by the local nobles. The said speculation was later confirmed by A. B. Zakrzewski and A. Rachuba, who argued that Lithuanian delegates were funded by the funds, collected among the nobles. This was legitimated in the Third Statute of Lithuania of 1588, which speaks of the minimum payments. The problem is well examined in terms of theory, but not in practice. The practice of such payments, which existed in Trakai and Samogitia was examined by B. Zakrzewski and A. Rachuba. The article deals with the issue of funding of delegates in Naugardukas voivodeship in the second half of the 16th – the beginning of the 17th century. At the end of the article the letter of Sigismund Augustus to voivode of Naugardukas Pavel Sapieha and the ruler’s marshal Michal Sapieha of 18 February 1569 is published. The letter assigns the Sapiehas with the task to supervise the collection of fees for funding of delegates from Naugardukas to the Sejm of Lublin.