Motiejus Stryjkowskis apie Lucko suvažiavimą : tekstas, vaizdas, kontekstas

LTEiliuotoje kronikoje Apie lietuvių, žemaičių ir rusėnų pradžią (1578 m.) istorikas Motiejus Stryjkowskis aprašo 1429 m. vykusį Lucko suvažiavimą ir pilies menes puošusius sieninius audinius. Straipsnyje siūloma nesieti aprašytųjų audinių su realiai egzistavusiais, o aprašymą nagrinėti kaip literatūros motyvą, naudotą siekiant perteikti vietos ir momento išskirtinumą, atspindėti interjero prabangą ir šlovinti pilies šeimininką. Pasak M. Stryjkowskio, Lucko pilies didžiosios menės sienas puošė audiniai, vaizduojantys Biblijos siužetus (pradedant dangaus ir žemės sukūrimu, žmogaus sutvėrimu ir nuopuoliu, Nojaus arka, Dievo pasirodymu Abraomui ir baigiant Kristaus gimimu ir Paskutiniojo Teismo diena), romėnų atsikraustymą į Nemuno kraštą ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių žygius bei šlovę (pvz., Palemono žygiai, Erdvilo kovos Rusioje ir kt.). Stryjkowskis nurodo, kad kronikoje rėmėsi Lietuvos ir rusų metraščiais bei Lenkijos kronikomis. Autorė analizuoja kas šiuose šaltiniuose rašoma apie Lucko suvažiavimą, ieško tikrųjų audinių paminėjimo kronikoje priežasčių. Jos nuomone, nors XVI a. pabaigoje sieniniai audiniai buvo gerai žinomi aukštuomenėje, tačiau dar ženklino išskirtinę prabangą. Tad Stryjkowskio aprašyti audiniai su realiais tiesiogiai siejasi ne motyvais ar scenomis, bet kaina: tai prabangos objektai, kuriuos įpirkti gali tik valdovai ir didikai. Toks pasakojimas puikiai dera prie kunigaikščio Vytauto triumfo ir turto paveikslo.Reikšminiai žodžiai: Art; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Luckas; Pilys; Kronikos; Literatūra, grožinė; Dail., taikomoji; Tekstilė; Gobelenai; Audiniai; Baltarusija (Belarus).

ENIn his poetical chronicle “On the Origins of Lithuanians, Samogitians and Russians” (1578), historian Maciej Stryjkowski describes the Lutsk Conference of 1429 and the tapestries, which decorated the castle halls. The article proposes not to relate the described tapestries with the actual ones, which existed in the castle but rather examine the description as a literary motive, used in order to stress the exclusivity of the place and the moment, reflect the luxury of the interior and glorify the host of the castle. According to M. Stryjkowski, the Lutsk castle halls walls were decorated by tapestries on Biblical subjects (starting from the creation of the heaven, earth and man, the Noah’s Arch, witnessing of the God by Abraham and finishing with the birth of Christ and the Judgment Day), coming of the Romans into the Neman’s land and the glory of the grand dukes of Lithuania (for instance, Palemonas campaigns, battles of Erdvilas in Russia, etc.). Stryjkowski specifies that in his chronicle he referred to Lithuanian, Russian and Polish chronicles. The author analyzes the information on the Lutsk Conference, provided in the said sources and searches for the real reasons for mentioning of the tapestry by Stryjkowski in his chronicle. In her opinion, although at the end of the 16th century tapestries were quite known by the nobility, they were still an exclusive luxury. Therefore the tapestries, described by Stryjkowski, are directly related to the real ones not by their motives or subjects but rather by the price: they were objects of luxury, affordable only to the nobles. Such version is quite in tune with the triumph of Vytautas and the picture of the wealth.