Valstybinės meno vertybių apsaugos formų raida Lietuvoje XX a.

LTStraipsnyje analizuojama valstybinės meno vertybių apsaugos formų raida Lietuvoje prieškario, sovietiniu ir nepriklausomybės laikotarpiais. Kultūros paminklų globa prieškariu netapo valstybės kultūros politikos prioritetu, todėl nepavyko suformuoti veiksnios paminklų apsaugos teisės. Viena meno vertybių apsaugos formų prieškariu laikytina nereguliari ir mėgėjiška jų registracija, vykdyta iš esmės tik dvaruose. Bažnytinio meno vertybės visai nebuvo surašomos. Labiausiai aktualizuota liaudies meninio palikimo globa. Krašte suformuotas muziejų tinklas, išplėtotas kultūrinis sąjūdis liaudies menui išsaugoti ir populiarinti. Tautodailės kūrinius etnografinių ekspedicijų metu stengtasi rinkti, pirkti bei perduoti muziejų fondams, manant, kad tai patikimiausia jų apsaugos forma. Kūrinių perkėlimas į muziejus turėjo ir neigiamų pasekmių, nes buvo skurdinamas kraštovaizdis, pažeidžiami kontekstualumo principai. Vertinant sovietinio laikotarpio meno vertybių apsaugą akivaizdu, kad įvyko tam tikrų pozityvių poslinkių: suformuota teisinė bazė teoriniame lygmenyje užtikrino meno vertybių apsaugą, sovietmečiu parengti ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje juridiškai patvirtinti valstybės saugomų dailės paminklų sąrašai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dėmesys meno vertybių apsaugai sustiprėjo. Sparčiau vykdoma naujų objektų paieška ir inventorizavimas, tačiau Kilnojamųjų kultūros vertybių registras formuojamas per lėtai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sparčiai besikeičianti situacija reikalauja naujos teisinių aktų redakcijos, taip pat būtina sukurti kompiuterizuotas duomenų bazes.Reikšminiai žodžiai: Meno paveldas; Kultūros paveldo objektų apsaugos įstatymai; Inventorizacija; Apskaita; Apsauga; Art heritage; Laws on the protecton of cultural objects; Inventory; Accounting; Protection.

ENThe article analyzes the development of forms of protection of state cultural heritage in Lithuania during the pre-war, Soviet and independence periods. During the pre-war period protection of cultural monuments was not a priority of the state culture policy therefore it was impossible to form the effective monuments protection legislation. One of the forms of protection of cultural heritage during the pre-war period was the irregular amateur registration of the values, which, in fact, was performed only in estates. The cultural heritage, belonging to the church, was not recorded. Protection of folk cultural heritage was actualized most. A network of museums was formed and a cultural movement was founded for the purpose of protection and popularization of folk art. During ethnographic expeditions attempts were made to collect, purchase and transfer pieces of folk art to museums, since such activities were considered the most reliable form of protection. Transfer of works to museums also had negative consequences, since it resulted in evisceration of landscapes and violation of the principles of contextuality. When evaluating the protection of cultural heritage in the Soviet period, it is obvious that there were certain positive changes: the formed legal basis, on the theoretical level, ensured protection of cultural heritage and the lists of state protected cultural monuments were prepared and legally approved. After Lithuania regained its independence, the attention to protection of cultural heritage grew. The searching and inventory of new objects is performed more rapidly However, the register of movable cultural heritage is formed too slowly. After Lithuania became an EU Member State, the rapidly changing situation requires a new edition of the legal acts and formation of computerized databases.

• Dailės paveldo moksliniai tyrimai ir jų reikšmė įpaveldinimo procese / Margarita Janušonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 289-308.
• Dailės paveldo objektų apskaitos ir išsaugojimo darbų aktualijos. Raižių mečetės minbaro restauravimas / Margarita Janušonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2023, t. 110/111, p. 265-299.