Socialinių lūžių ir tęstinumų problema XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos - dešimtojo dešimtmečio pirmos pusės Lietuvos dailės gyvenime

LTKalbant apie skirtingus šiuolaikinės lietuvių dailės laikotarpius, identifikuojant jų pradžią, pabaigą ir kitas charakteristikas, gali pasitarnauti tiek dailėtyros, tiek ir socialinės teorijos, akcentuojančios skirtingas meno gyvenimo lūžių ir tęstinumų priežastis. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti kai kuriuos su lūžių ir tęstinumų problematika vietiniame dailės gyvenime susijusius klausimus; parodoma, kaip dailėtyros vertinimai gali koreliuoti su socialine metodologija. Mat tiek dailėtyra, tiek ir socialiniai mokslai (pvz., meno sociologija) savomis priemonėmis aptaria revoliucinius, radikalius pokyčius ir, kita vertus - dailės gyvenimo "vidinės" dinamikos procesus, tradicijas, tęstinės veiklos modelius. Šiam tikslui pasirenkamos kelios apžvalgos perspektyvos: chronologinė institucinė perspektyva, alternatyvias dailės gyvenimo iniciatyvas ženklinanti perspektyva ir panašumų bei skirtumų tarp lietuvių dailės gyvenimo specifikos ir universalesnių "vakarietiškųjų" šiuolaikinės dailės gyvenimo problemų perspektyva. Minėtosios perspektyvos padeda aiškiau pasirinkti ir kriterijus, pagal kuriuos galima apibūdinti posovietinės dailės transformacijos įvaizdžius, įvairiai traktuojamus dailės gyvenimo laikinius aspektus.Reikšminiai žodžiai: Sociologija ir menas; Dailės institucijos; Dailės gyvenimo iniciatyvos; Meno procesų kaita; Institucinis tęstinumas; Sociology of art; Institution of art; Organisation; Social change; Dynamics of art field; Institutional continuity; Social networks; Artistic group.

ENThis article aims to review some problematic issues of social breakthrough and continuity in the local life of fine arts. It reveals how, through the analysis of the issue, evaluations of art criticism can correlate with social methodology. It also highlights how art criticism and social sciences (sociology of art, for example) using their own instruments discuss revolutionary and radical changes as well as traditions and processes of the 'inner' dynamics of fine arts. To deal with these problems, several survey perspectives have been chosen: chronologic institutional perspective, the perspective marking the alternative initiatives of fine arts, and the perspective of similarities and differences between the unique life of Lithuanian fine arts and that of more universal 'western' models of contemporary fine art. [From the publication]