Abstrakčiojo meno draudimas "atšilimo" laikotarpiu Lietuvos sovietinėje spaudoje

LTPagrindinis straipsnio tikslas - apibrėžti ir sugrupuoti XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos - 7-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvos spaudoje atsiradusius tekstus apie vieną iš draustų modernizmo krypčių - abstrakcionizmą. Taip pat analizuojama, kaip sekėsi patiems dailės kritikams ir menininkams susigyventi su partijos mokymais dailės srityje. Taip norima atskleisti, kokio atgarsio (viešo, skelbto spaudoje) jie sulaukė vadinamosiose diskusijų tribūnose arba specialiai siūlomose temose, užsakytuose straipsniuose. Šalia išskiriami pavyzdžiai, neatitikę normų, ir dėl to nutylimi. Nepaisant įvairių nesąžiningų kovos su modernistinėmis kryptimis būdų, sovietinė spauda galėjo tik konstatuoti savas fikcijas: girti socrealizmo kūrinius, peikti išsišokėlius, nutylėti keistesnius naujus meno kūrinius, dirbtinai sukelti auklėjamąsias diskusijas arba nutylėti neišsprendžiamas problemas. O dailės sritis pamažu plėtėsi atliekant naujesnius bandymus, kuriuos vis sunkiau buvo suvaldyti per centrui pavaldžią spaudą. Nagrinėjant šią temą naudojamasi peržiūrėtais spaudoje paskelbtais oficialiais Komunistų partijos paliepimais literatūros ir meno sričiai, įvairiomis apžvalgomis (Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio dailės parodos, Respublikinės dailės parodos ir kitų parodų apžvalgos), perspausdintais tendencingais, konjunktūriniais straipsniais apie abstrakcionizmą. Analizė apsibrėžiama ne pagal chruščiovinio valdymo periodą, bet pagal abstrakčioje meno "problemos" atsiradimo metus. Todėl kaip atskaitos taškas imami 1956-1957 metai, kai spaudoje pirmą kartą išviešintos "klaidos" meno srityje.Reikšminiai žodžiai: Sovietinė propaganda; Socrealizmo pagrindas; Abstraktusis menas; Lietuvos spauda; Soviet propaganda; Basis of social realism; Abstract art; Lithuanian press.

ENThe aim of the article is to define and group the texts on one of the banned directions of modernism – abstractionism, which emerged in Lithuanian publications in the end of the fifties and the beginning of the sixties of the 20th century. In addition, the article analyzes the attempts of the art critics and artists to withstand the teachings of the Communist Party in the area of art and reveal the publicized response to the said attempts from the so called discussion forums and in the specially ordered articles. The article also names the examples, which failed to comply with the norms and thus were concealed. Notwithstanding the unfair methods of fighting the modernistic directions, the Soviet print could only state its own fictions: advocate the social realistic works, reprehend the misdemeaned artists, conceal stranger pieces of art, artificially raise educational discussions or conceal the unresolved problems while the art gradually developed with new trials, which were not controlled by the centrally controlled print. When discussing the subject the official orders of the Communist Party with regard to literature and art, published in the press, different overviews of the art exhibition of the World Students and Youth Festival, the Republican art exhibition and other exhibitions, as well as the reprinted tendentious articles on abstractionism were used. The analysis is defined not according to the period of N. Khrushchev’s rule, but rather according to the years of emergence of the “problem” of the abstract art. Therefore the period of 1956-1957, when the “errors” in the area of art were publicized in the press for the first time, is taken as a reference point.