Ekspresyvumas kaip kalba ir ideologija "atšilimo" laikotarpio Lietuvos tapyboje

LTŠiuolaikinėje Lietuvos dailėtyroje "atšilimo" laikotarpio (XX a. šeštojo dešimtmečio antros pusės - septintojo dešimtmečio) tapyba bene labiausiai ištyrinėtas sovietmečio dailės tarpsnis. Temos analitika pamažu krypo nuo vaizdavimo strategijų, stilistinių tendencijų tipologizavimo link vaizduojamo objekto, žmogaus ir tikrovės interpretacijų tyrimo, galop - pasaulėžiūrinio turinio, istorinio konteksto. Greta kitų istorinės raidos žymeklių tapybos kalba laikyta to meto praktinio ir teorinio diskurso epicentru. Straipsnyje tyrinėjama kaip formavosi pagrindinės besikeičiančios kalbos figūros, kurios ir atliepė svarbias "atšilimo" laikotarpio idėjas, ir patyrė dviprasmišką šių likimą. Pasitelkus šeštojo dešimtmečio pabaigos - septintojo dešimtmečio viešąjį Lietuvos dailės diskursą iliustruojančią spaudos medžiagą ir tapybos darbų pavyzdžius, straipsnyje klausiama, koks vaidmuo teko tokioms kategorijoms kaip ekspresyvumas ir individuali raiška, kuriant paveikslo meninį pranešimą, kaip ekspresyvaus vaizdo principai veikė meninės komunikacijos procesą ir ką ekspresyvi tapybos kalba reiškė politiniame "atšilimo" laikotarpio kontekste.Reikšminiai žodžiai: Ekspresyvumas; Kalba; Komunikacija; Individualizmas; Visuomenė; Posttotalitarizmas; Expressivity; Language; Communication; Individualism; Society; Post-totalitarianism.

ENIn the modern Lithuanian art criticism the painting of the period of “the Thaw” (the second half of the fifties – the sixties of the 20th century) is actually the best analyzed period of the Soviet art. The subject has gradually shifted from the strategies of depiction and typologization of the stylistic trends towards the examination of interpretations of the depicted subject, the man and reality and finally – the worldview content and the historical context. Apart from other highlighters of historical development the language of painting was considered the epicenter of the theoretical and practical discourse of the time. The article examines the ways of formation of the main changing language figures, which reflected and experienced the ambiguous destiny of the important ideas of the period of “the Thaw”. By employing printed materials, illustrating the public discourse of Lithuanian art of the end of the fifties and the seventies and the examples of painted works, the article questions the role of such categories as expressivity and individual expression when creating the artistic message of a painting, the ways the expressive image principles influenced the process of artistic communication and the meaning of the expressive language of painting to the political context of the period of “the Thaw”.

• Dailininkas modernistas tarybmečiu: laisvos kūrybos zona / Vytautas Rubavičius. Lietuvos kultūros tyrimai. 2019, 11, p. 168-184.
• Lietuviškoji kultūrinė tapatybė atlydžio laikotarpiu: dailės nacionalinio savitumo samprata ir dailė gyvenamajai aplinkai / Pillė Veljataga. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2021, t. 9, Nr. 2, p. 121-133.
• Sovietmečio dailės tyrimų istoriografija ir jos dekonstrukcija: Vinco Kisarausko (1934-1988) atvejis / Milda Žvirblytė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 4, p. 273-301.
• Tarybmečio dailininkų "laisvos kūrybos zona" / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020. 79 p.