Najjaśniejsza Rzeczpospolita : szkice z czasów Zygmunta III i Władysława IV Wazy

LTTai antrasis knygos leidimas (pirmasis - 1978 m.), ją autorius iš esmės perrašė iš naujo, kai kurie skyriai išleisti, tačiau įterpti du nauji. Analizuojama Abiejų Tautų Respublikos šlėktų visuomenė, visų pirma - seimelių ir Seimo funkcionavimas, moters padėtis, religinės tolerancijos problemos ir kt. Tiriama politinė padėtis nuo 1563 m., lietuvių ir lenkų politinės unijos ar sąjungos projektai, derybos dėl teritorinių, juridinių ir administracinių būsimos Abiejų Tautų Respublikos . Konstatuojama, kad Liublino unija buvo kompromisas tarp lenkų siekių sukurti vieną valstybę ir lietuvių - federaciją. Pastariesiems unijos su Lenkija alternatyva (pasidavimas Maskvai), sudarė galimybę pasilikti Vakarų kultūros pasaulyje. Analizuojama atskirų Abiejų Tautų Respublikos dalių valdymo struktūra, seimelių hierarchija, kompetencija, nutarimų platinimo praktika ir kt. Tiriama privilegijuotojo luomo raida, svarbiausios valstybinės pareigybės, šlėktų titulai ir idealai. Apžvelgiama bažnytinės hierarchijos formavimo sistema ir karaliaus vaidmuo joje. Analizuojami konfesinius santykius normalizavę juridiniai aktai, Bažnyčių konkurencija. Pabrėžiama, kad lenkų tolerancija buvo ne religinis, bet politinis fenomenas. Disidentams silpstant, jos mažėjo. Apžvelgiama šlėktų luomo moters statusas, padėtis visuomenėje ir šeimoje, edukacijos sistema, akcentuojamas jų patriotizmo savo giminei ir kraštui ugdymas. Tiriamos šlėktų luomo atstovų teisės, taip pat ir leidinių cenzūravimo praktika, valstybinė ir vykdyta įvairių Bažnyčių, apžvelgiami kai kurie būdingi kasdieninio gyvenimo įpročiai.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Kultūros istorija.

ENThis is the second edition of the book (the first one was in 1978). The author has in essence rewritten it, certain chapters remain unchanged and two new chapters were added. The society of nobility of the Polish-Lithuanian Commonwealth is analyzed, drawing the main attention to functioning of the Sejm and smaller sejms, the status of a female, religious tolerance problems, etc.. The political situation starting from 1563, projects of the political union of Lithuanians and Poles, negotiations regarding the territory, legislation and administration of the future Polish-Lithuanian Commonwealth are analyzed. It is stated that the Union of Lublin was a compromise between Poles’ strivings to create one state and Lithuanians aspirations to form a federation. A union with Poland (an alternative to submission to Moscow) provided Lithuania with the possibility to stay in the Western world. The structure of control of both individual parts of the Polish-Lithuanian Commonwealth, hierarchy and competence of smaller sejms, resolutions dissemination practice, etc., are analyzed. The development of the privileged caste, most important state offices, titles and ideals of the nobility are examined. The system of formation of church hierarchy and the king’s role in it is overviewed. The legal acts, which normalized the confessional relations and churches’ competition, are analyzed. It is stressed that the Poles’ tolerance was not a religious, but rather a political phenomenon, which reduced as the dissidents got weaker. The status of a woman, belonging to the nobility caste in the society and the family and the educational system is analyzed, nurturing of patriotism to own’s family and land is stressed. The rights of nobles, the publications centralization policy, executed by the state and different churches are analyzed, certain everyday life habits are overviewed.