Dėl veiksmažodžio sudėtinių pradėtinių laikų

LTStraipsnio tikslas – ištirti veiksmažodžio sudėtinių pridėtinių laikų traukimosi iš dabartinės vartosenos priežastis. Dar XX a. pradžioje Jonas Jablonskis pastebėjo, kad pradėtiniai sudėtiniai laikai yra primiršti ir retai vartojami. Akademinėse gramatikose šie laikai yra įtraukti be esamojo laiko, o būtojo kartinio laiko pradėtines formas galima pakeisti vientisinėmis. Ribotas sudėtinių pradėtinių formų vartojimas teritoriniu atžvilgiu (dažniausiai žemaičiuose) ir reguliari sinonimija su vientisinėmis formomis, sumišus ir apnykus tarmėms, yra viena iš svarbiausių vidinių šių formų traukimosi iš dabartinės vartosenos priežasčių. Buvo atliktas eksperimentas: anketinė apklausa ir neseniai ištirtų knygų analizė. Apklausos rezultatai parodė, kad 75 proc. apklaustųjų pažįsta šias formas, žino jų reikšmę, bet kasdieninėje savo kalboje jų visai nevartoja. Neseniai išleistų knygų (autorių kilmė ir amžius nevienodas) tyrimas parodė, kad rašytojai šias konstrukcijas vartoja, tačiau sporadiškai (ištirtuose tūkstantis keturi šimtai trisdešimt trijuose puslapiuose rasta tik dešimt predikatinių konstrukcijų su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu). Sudėtiniai pradėtiniai laikai yra įtraukti į gramatikas, nemažai jų randama tautosakoje, senuosiuose raštuose, klasikinėje lietuvių grožinėje literatūroje. Tačiau dabartinėje kalboje šios formos retai bevartojamos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Sudėtiniai pradėtiniai laikai; Verb; Compound inceptive tenses.

ENThe purpose of the article is to study the reasons for withdrawal of complex auxiliary tenses of the verb from modern usage. At the beginning of the 20th century Jonas Jablonskis noticed that auxiliary complex tenses were forgotten and used rarely. In academic grammar books these tenses are included without the present tense, and auxiliary forms of the past perfect tense can be replaced with simple ones. Limited use of complex auxiliary tenses territorially (usually in Samogitia) and regular synonymy with simple forms following integration and disappearance of dialects is one of the key internal reasons for withdrawal of these forms from modern usage. An experiment was carried out: a questionnaire and analysis of recently studied books. The survey results show that 75% of respondents know these forms and understand their meaning but do not use them at all in their daily speech. The study of recently published books (by authors of different origins and ages) has shown that writers use these structures but sporadically (on a thousand four hundred and thirty three pages studied only ten predicate structures with present participles in the active voice have been found). Complex auxiliary tenses are included in grammar books, many are found in folklore, old manuscripts and classical Lithuanian literature. However, in modern language these forms are rare.