LTMokymosi visą gyvenimą idėja politiniu lygmeniu ES šalyse buvo įteisinta 2000 m. išleidus Mokymosi visą gyvenimą memorandumą. Tačiau tiek švietimo teoretikai, tiek politikai pripažįsta, kad įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą projektus kyla sunkumų. Straipsnyje keliamas tikslas atskleisti Lietuvos suaugusiųjų švietimo vystymo perspektyvas mokymosi visą gyvenimą kontekste, išryškinant suaugusiųjų švietimo kaitos tendencijas bei numatant strategines Lietuvos suaugusiųjų švietimo vystymosi gaires politinių dokumentų ir ateities įžvalgų kontekste. Apibendrinant atliktą analizę galima teigti, kad pirmos kartos skleidėjų intencijos buvo kreipiamos į visuomenę, antrosios - į rinką (mažėjo valstybės vaidmuo bei visiškai buvo ignoruojama pilietinė visuomenė), o trečioji siekė šių trijų institucijų ir asmeninės visatvės pusiausvyros. Mokymosi visą gyvenimą idėjos samprata numato keturių tipų mokymosi tikslus (pilietinius, socialinius, ekonominius ir asmeninius) bei jų įgyvendinimą trijų tipų institucijose: visuomenėje, rinkoje ir valstybėje. Suaugusiųjų švietimo praktikos, politinių dokumentų, tyrimų analizės pagalba išskirtos pagrindinės suaugusiųjų švietimo kaitos tendencijos vadybiniu ir politiniu požiūriais. Ateities prognozių analizė išryškino svarbias tendencijas: mokymasis įgis pridėtinę vertę ir keisis jo kokybė, didės dėmesys pačiam individui bei jo asmeniniam prusimui, nyks ribos tarp skirtingų kontekstų (valstybės, visuomenės, rinkos). Apibendrinus mokymosi visą gyvenimą idėjos raiškos politiniu lygmeniu rezultatus, numatomos strateginės Lietuvos suaugusiųjų švietimo vystymo(si) gairės.Reikšminiai žodžiai: Mokymasis visą gyvenimą; Suaugusiųjų švietimas; Lifelong learning; Adult education.
ENThe idea of lifelong learning in the EU on the political level was legitimated in 2000 with adoption of the Lifelong Learning Memorandum. However education theoreticians and practitioners face difficulties when implementing lifelong learning projects. The article attempts to reveal the prospects of development of adults education in Lithuania in the context of lifelong learning, by highlighting the trends of development of adults education and foreseeing strategic guidelines for development of adults in Lithuania in the context of political documents and future insights. When summarizing the performed analysis one can state that the intentions of the spreaders of the first generation were directed towards the society, the second generation directed their ideas towards the market (the state’s role reduced and the civil society was completely ignored) and the third generation reached for a balance between the said three institutions and the personal macrocosm. The idea of lifelong learning foresees four types of learning objectives (civil, social, economic and personal) and their implementation in three types of institutions: the society, the market and the state. The main trends of development of education of adults in managerial and political terms were identified by the analysis of adults education practice and political documents. The analysis of future forecasts highlighted certain important trends: learning will acquire added value, the quality of learning will change, the attention to the individual and his personal development will increase and the boundaries between different contexts (the state, the society and the market) will disappear. Upon summarizing the results of the manifestations of the lifelong learning idea on the political level, strategic guidelines for development of education of adults in Lithuania are foreseen.