LTMakroekonominė aplinka toliau demonstruoja klestėjimo tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, nes mažėja nedarbas, didėja vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir BVP, kita vertus, didėja metinis infliacijos lygis, bet jis vis dar neviršija nustatytų Mastrichto infliacijos rodiklių. Narystė Europos Sąjungoje gerai paveikė Lietuvos ekonomiką, tokį pat efektą turėjo ir susiejimas su Europos valiutos mechanizmu 2004 metais. Bankų politikos kreditų atžvilgiu pasikeitimas 2002 metais, perkamosios galios padidėjimas, o taip pat asmenų gerovės augimas paskatino juos pasirūpinti savo ilgalaikiais poreikiais perkant būstą. Investavimas į nuosavybę yra didžiausias ir reikšmingiausias namų ūkio sandoris. Žmonės trokšta pirkti nuosavybę, bet jiems trūksta nuosavų finansų, o tai skatina juos kreiptis į banką dėl paskolos. Būsto kreditų paklausa Lietuvoje pastoviai auga nuo 2000 ir šios tendencijos plėtojasi toliau, tačiau mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo pasekmės nėra plačiai nagrinėjamos. Jei paskolos gavėjo skolintojui mokama suma tampa didesnė nei didžiausia toleruojama disponuojamų pajamų dalis, skirta šiam tikslui, tai sukurs prielaidas paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymui. Staigus nekilnojamojo turto vertės kritimas vyks kartu su vartotojų gerovės kritimu. Vartotojai sieks atgauti savo gerovę didindami taupymą. Jei santaupų lygis kyla, vartojimo išlaidos mažėja kartu su paklausa nekilnojamojo turto rinkoje. Šalies ekonominis augimas priklauso nuo procesų nekilnojamojo turto rinkoje , nes jie gali paveikti augimą priklausomai nuo nekilnojamojo turto produkto svorio bendrame šalies vidaus produkte.Reikšminiai žodžiai: Hipoteka; Nekilnojamojo turto kainos; Makroekonominiai veiksniai; Pereinamoji ekonomika; Mortgage payment default; Real estate prices; Macro-economical factors; Transitional economy.
ENMacro-economic environment keeps on demonstrating prosperous trends to real estate market as unemployment is decreasing, average monthly earnings and GDP increasing, on other hand annual inflation rate is increasing, but still is not exceeding settled Maastricht inflation criteria. Membership in European Union was well-affected to Lithuanian economy as well as associating European currency rate mechanism in 2004 year. The change of bank policy concerning credits in 2002, the increase of purchasing power as well as growth of well being of individuals encourage them to minister their log-term needs with a house purchase. Investment into property is the biggest and most significant transaction a household could enter into. Human beings desire to buy a property and lack their own finance leads to getting a loan from the bank. Demand for mortgage credit has been still growing since 2000 in Lithuania and these tendencies keep evolving, but payment default consequences are not discussed widely. The phenomenon of borrowers mortgage payment default attracted the attention of different scholars and it is agreed that more research is needed for the dynamic changes in markets. [From the publication]