LTStraipsnyje apibendrintos verslumo raiškos teorinės interpretacijas, patikslinta verslumo samprata; atliktų empirinių tyrimų pagrindu nustatytos pagrindinės žemo verslumo Lietuvoje priežastys ir šias priežastis formuojantys veiksniai. Išanalizuoti "naujosios ekonomikos" skiriamieji požymiai ir nustatyta, kad postindustrinės visuomenės, kuriančios žinių kapitalizmą, centrinė figūra - laisvas, iniciatyvus ir kuriantis individas. Verslumas tampa šios visuomenės skiriamuoju bruožu, sėkmės matu ir ekonominės gerovės kūrimo priemone. Struktūrizavus verslinės veiklos procesą, akivaizdu, kad verslumo raiška būdinga ūkinės veiklos srityje: prekių, paslaugų/inovacijų kūrime. Bendrąsias asmens mąstymo būdo ir asmeninės socialinės, vadybines bei asmenines kompetencijas, autorės požiūriu, nereiktų laikyti verslumo veiksniais. Atlikus tyrimus nustatytos svarbiausios žemo verslumo Lietuvoje priežastys - nepakankami pokyčiai mentaliniame lygmenyje bei verslinių įgūdžių trūkumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Verslumas; Verslo lygis; Rinkos reformos; Enterprise; Enterprise level; Market reforms.
ENThe article summarizes the theoretical interpretations of manifestation of entrepreneurship, clarifies the concept of entrepreneurship, on the basis of the performed empirical studies establishes the main reasons for low entrepreneurship in Lithuania, analyzes the distinguishing features of the “new economy” and establishes that the central figure in the postindustrial society, developing the information capitalism is a free, proactive and creative individual. Entrepreneurship becomes a distinguishing feature and a measurement of success of such society and tool for ensuring of economic prosperity. After the structuring of the process of business activities, it becomes obvious that the expression of entrepreneurship is characteristic of the area of economic activities, i. e. development of goods, services and innovations. In the opinion of the author the common competences of way of thinking as well as social and managerial competences of a person should not be considered entrepreneurship factors. Upon performing the studies, the most important reasons for low entrepreneurship in Lithuania were identified – those are insufficient changes on the mental level and the lack of business skills.