Dysnos apskrities lietuviškos kilmės tikriniai vardai

LT1842-1914 m. Vilniaus gubernija buvo padalinta į septynias apskritis: Vilniaus, Trakų, Lydos, Ašmenos, Švenčionių, Vileikos ir Dysnos. Straipsnyje analizuojami Dysnos apskrities vietovardžiai, remiantis istoriniu Dysnos apskrities archyvu, žemėlapiais ir spausdinta literatūra. Vietovardžiai studijuojami apylinkėse, esančiose į rytus nuo Breslaujos, kadangi jos vakarinėje pusėje sudaro daugumą ir yra aprašyti. Iš surinktų 1500 Dysnos apskrities oikonimų lietuviškos kilmės vietovardžių aptikta apie 100 (6,6 proc.). Archyvai, kapų užrašai rodo, kad dalis lietuviškų pavardžių dabar yra išnykę - jų buvo daugiau. Dalį lietuviškų pavardžių sunku atpažinti dėl didelio slavinimo, vertimo (Rimdžiui, Rimšai pridėtos populiarios gudiškos priesagos -опок). Pavardžių etimologizavimą apsunkina ir tai, kad dalis žodžių baltų ir slavų kalboms yra bendri, kai kurios pavardės skolintos iš tolimesnių kalbų, bet į baltarusių kalbą galėjo patekti per baltų kalbas. Dėl dalies pavardžių kilmės galima diskutuoti. Pavyzdžiui, šaknį Miš-. kilusią iš vardo Michail, turi ir gudai, ir lietuviai (bet jų šios šaknies kilmė yra kita, plg. Mištautas, Mišutis, Mišeika, Mišeikis, Mišinys). Dėl to kai kurie baltarusių kalbininkai pavardę Mišuta laiko slaviška, o šio darbo autoriai, atsižvelgdami j priesagą -uta (plg. Mikutà, Viršuta), mano, jog ši pavardė galėtų būti ir baltiškos kilmės.Reikšminiai žodžiai: Etnogenezė; Hidronimas; Oikonimas; Pavardė; Ethnogenesis; Hidronym; Oikonym; Surname.

ENDuring the time period of 1842-1914 the Vilnius district was divided into seven areas: Vilnius, Trakai, Lyda, Ašmena, Švenčionys, Vileika and Dysna. The article analyzes the place names of Dysna area, referring to its historical archive, the maps and printed literature. Place names are studied according to the areas to the East of Breslau, since the majority of the areas to the West of Breslau have already been described. Out of the 1500 oikonyms, collected in Dysna area, about 100 place names are of the Lithuanian origin (i. e. 6.6 per cent). The archives and grave inscriptions show that a part of Lithuanian surnames have disappeared, since there used to be more of them. A part of Lithuanian surnames is difficult to recognize due to their translation into Slavic ones (the popular Byelorussian suffix –опок were attached to such surnames as Rimdžius and Rimša). Etymologization of surnames is also made difficult by the fact that a part of words in Baltic and Slavic languages are common, certain surnames could have been borrowed from other languages, but could have found their way into the Byelorussian language via the Baltic languages. The origins of a part of the surnames are subject for discussion. For instance, the root Miš-, which originates from the name Michail, can be noted both in Byelorussian and Lithuanian languages (however the origins of the root in the Lithuanian language is different, for instance, Mištautas, Mišutis, Mišeika, Mišeikis, Mišinys). Due to the said face certain Byelorussian linguists consider the surname Mišuta a Slavic one and the authors of the present study, when overviewing the suffix -uta (for instance, Mikutà, Viršuta), are of the opinion that the surname could be of the Baltic origin.