Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje
Alternative Title:
Slavic loanwords in the northern sub-dialect of the southern part of West Hig Lithuanian
In the Journal:
Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 221-231
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kalbama apie Pietinių vakarų aukštaičių šiaurinės šnektos leksinius slavizmus. Ši šnekta nėra nei periferinė, nei mirštanti, o priklauso vienai iš centrinių lietuvių tarmių, tačiau joje gana gausiai buvo vartota ir dabar dar tebevartojama ne savos kilmės žodžių. Didžiąją slavizmų dalį sudaro skoliniai iš baltarusių, lenkų, rusų kalbų. Lyginant šioje šnektoje užfiksuotus slavizmus su germanizmais, paaiškėjo, kad slavizmų vartota vis dėlto daugiau. Šiuo metu skoliniai kur kas labiau paplitę šnekamojoje negu rašomojoje kalboje. Mūsų dienomis bendrinė kalba ir šnekamoji kalba slavizmų atžvilgiu veikia viena kitą kitaip negu XVI a. ar XVII a. Dauguma senųjų raštų yra vertimai, dažniausiai iš lenkų kalbos, kuri anuo metu buvo prestižinė. Apie bendrą slaviškų skolinių kiekį XVI--XVII a. apytikriai galima spręsti iš Prano Skardžiaus studijoje įdėto slavizmų žodynėlio. Straipsnyje lyginami Skardžiaus žodyne užfiksuoti slavizmai ir šnektoje vartoti ir dabar dar vartojami skoliniai. Apie 300 tikrų senųjų slavizmų, vartoti minėtoje šnektoje, pagal kilmės šaltinį skirstomi į grupes. Nustatyta, kad daugiausiai senųjų slavizmų kilę iš lenkų ir baltarusių kalbų, mažiausiai -- iš rusų kalbos. Daugelis slavizmų, užfiksuotų senuosiuose raštuose, vartojami tik šioje šnektoje. Kitos tarmės ar šnektos jų nežino ir nevartoja arba vartoja labai nedideliame plote.Reikšminiai žodžiai: Dialectology; Lexicology; Dialect; Borrowing; Slavic loanword; Dialektologija; Leksikologija; Tarmė; Skolinys; Slavizmas.

ENLexicon is the most fluctuating language layer; it changes along with the improving and changing life. All borrowed word-stock has several different synchronic layers. The majority of loanwords of the 20t h century are of Russian origin. Going back into the past, for the identification of the language source, old writings and the analysis of their borrowings is of utmost importance. From that period we have more loanwords from Byelorussian or Polish and fewer from Russian. Currently loanwords are more frequent in spoken rather than in written language. There are just a few Slavic loan words widespread in old texts and transferred into the standard language. More and more old Slavic loanwords have been ousted from the dialects under the influence of the standard language. In the 16th or 17th centuries the situation was slightly different. The greatest part of old Lithuanian writings in this period are translations from Slavic languages and they reflect not only Slavic loanwords, used in spoken language, but also new borrowings. Hence chronologically the inventory of Slavic loanwords in old texts overlaps with the inventory of Slavic loanwords in dialects. Moreover, the West High Lithuanian dialect took its final shape only at the end of the 17"1 century. 300 old Slavic loanwords, which are still used in the dialect of Zanavykai, cover a fairly limited variety of semantic groups and show the character of linguistic contacts in the middle of Lithuania. [From the publication]

ISSN:
0065-1044; 2392-2389
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14817
Updated:
2021-03-06 15:32:04
Metrics:
Views: 63    Downloads: 3
Export: