Apie dar vieną senosios baltiškos leksikos šaltinį

LTStraipsnyje į baltiškos medžiagos šaltinių sąrašą įtraukiami baltiškų skolinių slavų kalbose tyrinėjimai bei tie darbai, kuriuose rekonstruojami baltiški žodžiai ir/arba šaknys, remiantis baltiškos kilmės onomastika, pirmiausiai - hidronimais. Apie apeliatyvinius ir onomastinius baltizmus slavų kalbose galima kalbėti kaip apie dar vieną senosios baltiškos leksikos šaltinį, kurį suformavo senieji ir seniausieji baltų ir slavų kalbų tarpusavio kontaktai. Istorinei baltų kalbų leksikologijai vertingiausias yra tas baltizmų sluoksnis, kuris pateko į slavų kalbas dėl baltiškojo substrato poveikio. Kadangi galimas substratinio poveikio arealas apibrėžiamas remiantis daugiausia archeologijos ir onomastikos duomenimis, straipsnyje aptariamos galimybės, kurias senosios baltiškos leksikos paieškoms atveria iš baltiškos kilmės Slavijos vietovardžių išskirti apeliatyvai ar bent šaknys. Užsimojus rekonstruoti baltiškąją leksiką, išsaugotą slavų onornastikone, kol kas patikimiau pavyksta rekonstruoti tik tą leksiką, kuri turi atitikmenis iki mūsų dienų išlikusiose baltų kalbose bei prūsų raštijos paminkluose. Net ir nustačius, jog vienas ar kitas vietovardis turi baltiškus požymius, bet jei šaknies atitikmenų nerasta tarp žinomų baltiškų apeliatyvų, rekonstrukcijos kilmė lieka neaiški, tad negalime teigti rekonstravę naują baltišką žodį. Todėl dabartiniame tyrinėjimų etape gauti rezultatai leidžia kalbėti ne tiek apie naujos (iki šiol nežinomos) senosios baltiškos leksikos rekonstrukcijas iš slaviškų vietovardžių, kiek apie įvairiose baltų kalbose užfiksuotų apeliatyvų ir juos vartojusių kalbų arealo patikslinimą.Reikšminiai žodžiai: Bendroji baltų leksika; Apeliatyvas; Hidronimas; Substratas; Baltai Rytuose; Proto-Baltic vocabulary; Appellative; Hydronym; Substrate; Balts in the East.

ENWithin the framework on project of the common-Baltic dictionary in the University of Klaipėda the present author has made an effort to look for the new sources of Baltic vocabulary. The studies by V. Toporov, J. Otkupshchikov, R. Ageeva and V. Sedov show that in the collection of common Baltic vocabulary can be included the lexical Bait isms, Slavic hydronyms and place names of Baltic origin which have cognates in at least one living Baltic language. For example, the Proto-Baltic character of Lith. alka and Latv. elka show the Prussian place names and river name Алкин in the Oka river basin in Russia. The hydronym Кальная cf. Lith. kalnas, Latv. kalns also may be the relict of the Baits who lived in the Oka river basin. On the other hand, Baltic words, which have equivalents only in same East Slavic languages, can be also interpreted in the context of Slavic invasion into the Baltic territory, cf. Lith. loma 'a depression in a field, valley, pit' and Rus. dial. (Pskov, Tver and elsewhere) ламы, ламы 'a meadow grown over with stunted forest, bushes sometimes flooded', лом 'swamp', ломы 'a meadow with floods'. [From the publication]