Nedarbo mažinimo ypatumai Lietuvoje socialinių išmokų aspektu

LTStraipsnio tikslas - išsiaiškinti specifines nedarbo mažinimo galimybes Lietuvoje socialinių išmokų aspektu. Straipsnyje trumpai apibendrinta nedarbo teorija ir analizuojama nedarbo situacija Lietuvos darbo rinkoje, susiejant ją su socialinių išmokų, pirmiausia pensijų, formavimo problemomis. Šiame straipsnyje nedarbas yra nagrinėjamas palyginamajame kontekste su pensiniu aprūpinimu ir kitomis nedirbančiųjų rėmimo priemonėmis. Nedirbančiųjų sudėtis yra labai įvairi. Tai asmenys turintys pakankamai lėšų ir/ar niekada nedirbę, įmonių savininkai, pensininkai, žmonės turintys didesnę ar mažesnę negalią. Dauguma jų išmokas socialiniuose fonduose sukaupė patys, kai kuriems šios išmokos visai nereikalingos, kitiems - reikalinga turtingesnių visuomenės narių parama, kad galėtų užsitikrinti normalų (minimalų) pragyvenimo lygį. Sprendžiama dviguba problema: viena jos dalis susijusi su dalies pinigų atidėjimu ateičiai, antra - pinigų perskirstymas dabar tarp turinčiųjų nevienodas pajamas. Svarbus uždavinys pasiekti socialinių įmokų ir išmokų balansą tiek erdvėje, tiek laike. Nedarbas šių procesų reguliavime vaidina svarbų vaidmenį. Jis dėl ekonominio nuosmukio mažina dirbančiųjų darbo užmokestį ir įplaukas į socialinius fondus, kartu didina išmokas bedarbiams ir nedirbantiesiems. Nedarbas, dėl demografinės situacijos, t.y. didėjančio pensinio amžiaus žmonių skaičiaus, didina išmokas pensijoms, visą šį padidėjimą perkeliant ant vis mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus pečių. Galima išskirti ir grupinį nedarbo aspektą, kai formuojasi papildomas vienų darbuotojų poreikis ir sumažėja poreikis kitose. Taip pat nemažą įtaką nedarbui daro migracija ir nelegalus darbas.Reikšminiai žodžiai: Nedarbo teorija; Nedarbas; Ekonominiai veiksniai; Dirbantys pensininkai; Demografinė situacija; Emigrantai (Diaspora); Unemployment theory; Unemployment; Economic factors; working pensioniers; Demographic situation; Emigrants.

ENThe article identifies specific possibilities of reduction of unemployment in Lithuania in terms of social payments, summarizes the unemployment theory and analyzes the unemployment situation on Lithuanian labour market, relating it with problems of shaping of social payments, first of all pensions. Unemployment is studied in the context of comparison with the pension supply and other means of support of non-employed persons, whose structure is very varied. Those are persons with sufficient funds and/or the ones who never worked, company owners, pensioners and handicapped persons. Most of them accumulated their payments in social funds themselves, to some of them such payments are not necessary, others require support from richer members of the society in order to be able to ensure a minimum living standard. A dual problem is resolved: one part of which is related with reserving of a part of money for the future, the second is redistribution of money between those with unequal income. An important task is to reach a balance of social contributions and payments both in time and space. Unemployment plays an important rule in regulation of the said processes. Due to the economic recession it reduces remuneration of employed persons and contributions into social funds and also increases the payments to unemployed and non-employed persons. Due to the demographic situation, i. e. the increasing number of people of the retirement age, the unemployment increased the contributions for pensions by transferring the said increase on the shoulders of the working persons, whose number is continuously reducing. One can also distinguish the aspect of group unemployment, where there emerges an additional need for certain employees and the need for some other employees reduces. In addition, a significant influence on the unemployment is brought by migration and illegal work.