Skaičiaus formų vartojimas ir norma

LTNeutralioje kalboje skaičiuoti galimus daiktus reiškiančių daiktavardžių vienaskaita negali pakeisti daugiskaitos, o daugiskaita – vienaskaitos. Tačiau nė viena kita daiktavardžio kategorija neturi tokių formos keitimo galimybių kaip skaičius. Skaičiaus formų kūryba yra stilistiškai žymėta: vartojama ne skaičiaus priešpriešai reikšti, o visai kitokiems tikslams. Daugiskaitos vartojimo vietoj vienaskaitos atvejai rečiau pažeidžia normą, juos dažnai galima paaiškinti svetimų kalbų įtaka. Daugiskaitos formos vartojimas vietoj vienaskaitos galimas norint pabrėžti intensyvumą, gausumą, įvairovę, reiškinių pasikartojimą ir t. t. Kartais pasitaiko leksikalizacijos atvejų, t. y. visiško daugiskaitos formos reikšmės atitrūkimo nuo vienaskaitos. Vienaskaitos vartojimas vietoj daugiskaitos gali atlikti meninę stilistinę funkciją, kai norima dalį iškelti vietoj visumos (sinekdocha). Toks vienaskaitos vartojimas vietoj daugiskaitos nesikerta su norma. Visai kas kita mokslinio stiliaus vienaskaita, kuriai nė viena kalba neturi specialios formos. Vienaskaitos plitimas buitinėje kalboje gali vykti dėl keleto priežasčių: 1) turi įtakos svetimos kalbos, 2) mokslinė kalba veikia paprastąją kalbą; ir 3) matyt, vienaskaita yra nežymėtasis skaičiaus opozicijos narys, todėl ir vartojama kur kas plačiau: gali turėti ir vienaskaitos, ir daugiskaitos reikšmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skaičiaus kategorija; Norma; Category of number; Norms.

ENIn neutral language, the singular forms of countable nouns shall not replace their plural forms, nor plural forms replace the singular. However, the number, unlike any other category of nouns, has many alternative number forms in Lithuanian. Number forms are stylistically marked, i.e., they are not used to denote the opposition of the singular and the plural; rather, their usage is motivated by completely different purposes. The plural substituting the singular quite seldom violates the norm; it can usually be explained by the impact of other languages. The plural substituting the singular is necessary in order to emphasise intensity, profusion, variety, recurrence, etc. One can sometimes come across cases of lexicalisation, when there is a clear disruption of the plural form of the noun from its singular. The singular substituting the plural performs a stylistic function, when a part is used for the whole (synecdoche). Such usage does not violate the norm. The singular in scientific texts is completely different. For it, no language has a special form. The spread of the singular in everyday language may be due to several reasons: 1) impact of foreign languages, 2) impact of scientific texts on everyday language, 3) the singular as the unmarked member of the opposition is used more widely and have both meanings – the singular and the plural.