Įmonių socialinės atsakomybės įtaka žmogiškųjų išteklių konkurencingumui

LTPer pastaruosius dešimtmečius verslo ir visuomenės santykiuose išryškėjo naujos tendencijos, paskatinusios peržiūrėti tradicinius ekonomikos teorijos ir verslo vadybos modelius. Tyrinėjant įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) negalima visuomenės priešpastatyti verslui. Tarp jų yra organiškas abipusės priklausomybės ryšys. Firmos, vertindamos socialinę atsakomybę tais pačiais kriterijais, kuriais vertina ir savo verslo strategines perspektyvas, įsitikina, kad ĮSA gali būti galimybių, inovacijų ir konkurencinių pranašumų šaltiniu. Vienu iš svarbiausių socialiai atsakingo verslo skatinimo veiksniu tampa įmonių personalo vaidmens ir lūkesčių pokyčiai organizacijoje. Greta personalo profesionalumo itin reikšmingais jo elementais pasidaro darbuotojų moralinės - etinės savybės, jų vertybių sistema. Siekiant paversti socialinės atsakomybės deklaracijas realiais firmos konkurenciniais pranašumais, vadovų iniciatyvos nepakanka. Pagrindinė problema yra tai, kad dažniausiai ĮSA programos yra deklaratyvios - jos nėra žmonių, dirbančių organizacijoje, svarbiausių vertybių dalimi. Žmogiškojo kapitalo visuma apima ne tik darbuotojų kompetenciją, bet ir jų vertybių skalę, įsipareigojimus įmonei bei atsidavimą, siekiant organizacijos tikslų. Įmonės socialinė atsakomybė darbuotojų atžvilgiu skatina darbuotojų atsakomybę pastarajai ir tuo pačiu didina organizacijai gyvybiškai būtinų konkurencinių pranašumų rinkinį. Socialinės atsakomybės realizavimo procese būtina įtraukti visus darbuotojus, be to, deklaruojamos organizacijos vertybės turi būtų jiems suprantamos ir priimtinos. Savo ruožtu jos privalo būti adekvačios visuomenėje dominuojančioms vertybinėms nuostatoms.Reikšminiai žodžiai: įmonių socialinė atsakomybė; įmonių konkurencingumas; Suinteresuotosios grupės; Corporate social responsibility; Companies’ competitiveness; Stakeholder; Human resources.

ENDuring the later decades new trends emerged in business and social relations, which encouraged a revision of the traditional economics theory and business management models. When studying companies’ social responsibility one may not contraposition the society and the business, since an organic interdependence exists between the two. Companies, when evaluating social responsibility by the same criteria, used for evaluation of their own strategic business prospects, comprehend that social responsibility can be a source of possibilities, innovations and competitive advantage. One of the most important factors for urging a socially responsible business becomes the change of the roles and expectations of companies’ staff. Apart from the staff’s skills the moral and ethic traits and values of employees become especially important elements. In order to turn the social responsibility declarations into real competitive advantages of the company, the managers’ initiative is not sufficient. The main problem is that most frequently companies’ social responsibility programmes are declarative, i. e. they are not a part of the most important values of the people, employed in the organization. The totality of the human capital covers not only the employees’ competence, but also their values, obligations to the company and commitment for the purpose of reaching the organization’s goals. Social responsibility of a company with regard to employees encourages their responsibility in regard to the company and thus, increases the complex of competitive advantages, vital to an organization. It is necessary to involve all the employees into the process of implementation of social responsibility, in addition, the values, declared by an organization must be understandable, acceptable and adequate in regard to the values, dominating within the society.