Aukštojo mokslo finansavimo įtaka Lietuvos darbo rinkai

LTŽmonijos vystymosi istorija patvirtina glaudų ryšį tarp švietimo ir ekonomikos išsivystymo lygių. Išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės žinių ekonomikos plėtros veiksnių. Žmogiškojo kapitalo kaupimas yra svarbus faktorius individo darbo našumui ir darbo perspektyvai. Aukšta visuomeninių procesų dinamika kelia vis didesnius reikalavimus žinių kokybei ir jų atnaujinimo tempams. Dėl šių priežascių šiuolaikinės ekonomikos struktūroje formuojasi stambus informacinis sektorius. Jam priskiriamos mokslinės naujovės ir žinios, moksliniai tyrimai ir atradimai, informacijos ir komunikacijos plėtra. šio sektoriaus vystymuisi ir žmogiškojo kapitalo kūrimui reikalingos didžiulės investicijos. Kuo daugiau žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, tuo labiau auga ekonomika. Išsilavinimas daro įtaką darbo rinkai, parodo individų galimybe įsitvirtinti joje. įmonė, samdydama kvalifikuotą darbuotoją tikisi, kad pagerės jos produktyvumas, kompetentingumas, pelningumas, o taip pat jai bus lengviau konkuruoti darbo rinkoje. Valstybė taip pat patiria naudą iš išsilavinimo. Išsilavinimas turi įtakos šalies vidaus vystymuisi, produktyvumui. Straipsnio tikslas: išanalizuoti aukštojo mokslo finansavimo įtaką Lietuvos darbo rinkai ir nustatyti kiek aukštojo mokslo finansavimas įtakoja darbo santykius ne tik Lietuvos, bet ir Europos pavyzdžiu. šiuo metu sprendimai dėl išteklių pritraukimo lavinimui ir mokslui revizuojami daugelyje šalių.Neišvengiamai dalį išlaidų, susijusių su kvalifikacijos įgijimu teks prisiimti ir asmenims, kaip ir įprasta daugelyje šalių nemažą dalį išteklių nukreipia valstybė, verslas tikriausiai taps vienu iš svarbių šio proceso dalyvių. Vykstantys pokyciai buvo sąlygoti finansavimo išteklių stygiaus. Aukštojo išsilavinimo teikiama nauda yra padidėjusios pajamos. Kitas svarbus išsilavinimo įsigijimo motyvas - sumažėjusi nedarbo rizika. Nagrinėjant investicijų į išsilavinimą efektyvumą aktualu yra atlikti tyrimus, kuriais remiantis būtų galima jau šiandien prognozuoti, kokius lūkescius individai turi investicijoms į išsilavinimą, atlyginimui. Svarbu ištirti ar išsilavinimas ir atlyginimo padidėjimas yra susije tarpusavyje, ar priklauso vienas nuo kito. Tokio pobūdžio tyrimai aktualūs ir universitete, nagrinėjant rinką, studentų požiūrį į išsilavinimą, nusiteikimą ir galimybes skirti tam tikrą finansinių išteklių dalį išsilavinimui. Todėl straipsnyje bus analizuojami atliktos anketinės apklausos rezultatai. šiandien aukštasis išsilavinimas Vakarų pasaulyje teikiamas labai skirtingomis sąlygomis. Aukštojo mokslo sistema gali būti privati ir valstybinė. Daugelis Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, bando rasti tarpinius sprendimus.…. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: žmogiškasis kapitalas; Investicija; Darbo rinka; Aukštojo mokslo finansavimas; Human capital; Investment; Job market; Finance of high education.

ENThe history of development of the mankind evidences the close relation between the levels of development of education and economy. Education is one of the most important factors of development of the modern information economy. Accumulation of human capital is an important factor for the individual’s performance and the working perspectives. The high dynamism of the social processes raises ever so higher requirements for the quality of information and the rates of its updating. Due to the said reasons a large information sector is being shaped within the structure of the modern economy, to which the scientific innovations and knowledge, researches and discoveries and development of information and communication are attributed. The development of the sector and the creation of the human capital require significant investments. The higher is the number of people with higher education, the faster is the rate of growth of economy. Education influences the labour market and shows the individuals’ possibilities to entrench on the market. An enterprise, when hiring a qualified employee, believes that it will result in an increase of its productivity, competence, profitability and competitive abilities on the labour market. The state also experiences benefit from education. Education also has influence on the development and productivity of the country. The article aims at analyzing the influence of funding of higher education on the labour market of Lithuania and establishing the extent the funding of higher education influences the labour relations using the example of Europe and Lithuania. At present decisions regarding the attraction of resources for education and science are being revised in most countries.