Балто-славянские этногруппировки на территории белорусского подвинья во второй половине I тысячелетия н.э. (лингво-археологический аспект)
LTStraipsnyje lingvistiniu bei archeologiniu aspektais nagrinėjamos baltų ir slavų etnokultūrinės grupės, gyvenusios Dauguvos aukštupyje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje) antroje I tūkstantmečio pusėje – II tūkstantmečio pradžioje. Didžiosios migracijos (vadinamojo „tautų kraustymosi“) procesai smarkiai paveikė Baltarusijos teritoriją. Ne išimtis čia yra ir Dauguvos aukštupio (Dvinos upės) baseino teritorija. Archeologai fiksuoja tuo metu čia vykusius didelius gyventojų materialinės kultūros pokyčius, kuriuos sąlygojo įvairaus pobūdžio tarpkultūriniai kontaktai. To meto genčių judėjimai sudarė prielaidas baltarusių tautai susiformuoti.Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas identifikuoti šioje teritorijoje ankstyviausias viduramžiais gyvenusioms gentims, jų etnokultūrinei priklausomybei. Aptariami teritorijoje neabejotinai tuo metu sutinkami krivičiai, polocanai, latgaliai, taip pat ir regione galimai aptinkami sėliai bei narviai (narevai). Analizuojamos įvairios šių genčių pavadinimų etimologijos. Tyrimai rodo, kad slavizacijos procesas ankstyvaisiais viduriniais amžiais apėmė baltų ir, dalinai, finų gentis. Apibendrinant straipsnį daroma išvada, kad etnokultūrinių grupių, gyvenusių dabartinės Baltarusijos teritorijos Dauguvos aukštupyje identifikacija tebelieka sudėtinga, reikalauja tolimesnių kompleksinių archeologinių, etnografinių, lingvistinių, antropologinių bei atitinkamų susijusių duomenų tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Archeolingvistinis aspektas; Archeologinis – lingvistinis aspektas; Baltarusijos Podvinos teritorija; Baltų ir slavų etninės grupės; Baltų-slavų etninės grupės; I tūkst. antra pusė; Krivičiai; Kronikos; Latgaliai; Narviečiai; Poločanai; Rytų baltai, rytų slavai; Selonianai; Substratas; Sėliai; Toponimika; Vakarų Dvinos baseino priešistorė; Archeolinguistic aspect; Balto-Slavic ethnic groups; Chronicles; Eastern Balts; Eastern Slavs; Krivichs; Kryvishy (Kryvy); Latgalians; Narvians; Polotcans, Latgalians; Prehistory of the basin of the Western Dvina; Second Half of the First Millennium A.D.; Selonians; Substrate; Territory of Belarusian Podvinia (Basin of the Dvina River); Toponyms.
ENThe paper employs the linguistic and archaeological approaches to examine Baltic and Slavic ethnocultural groups that lived in the upper reaches of the River Daugava (the present territory of Belarus) in the second half of the 1st millennium – early 2nd millennium. The processes of the Migration Period had a significant impact on the territory of Belarus. The territory of the basin of the upper reaches of Daugava (Western Dvina) is not an exception. Archaeologists record great changes in the material culture determined by various intercultural contacts. The then movement of tribes created preconditions for the formation of the Belarusian nation. The paper particularly focuses on the identification of the earliest tribes that lived in this territory in the Middle Ages as well as on their ethnocultural belonging. The Krivichi, Polovtsy, Latgalians who definitely lived in the territory and the Selonians and Narevians who could have possibly lived in the region are discussed. Various etymologies of the names of these tribes are analysed. Studies show that the Slavization process in the Early Middle Ages covered Baltic and partially Finn tribes. The paper concludes that identification of ethnocultural groups who lived in the upper reaches of Daugava in the present territory of Belarus remains complex and requires further integrated archaeological, ethnographical, linguistic, anthropological and relevant data research.
