Kultūros paveldo ir naujosios architektūros santykis mažosiose gyvenvietėse
LTArchitektūros paveldo ir naujosios architektūros ryšiai didelių miestų senamiesčiuose - populiari ir daug kartų gvildenta tema. Tuo tarpu panašiai problemai miesteliuose ar dar išlikusiuose etniniuose kaimuose dėmesio beveik neskiriama. Tai ypatingai akivaizdu tose teritorijose, kur etninė architektūra išliko ją saugojant. Tokio pobūdžio gyvenvietės paprastai yra nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Dažniausiai šios teritorijos pasižymi gražiausiais kraštovaizdžiais. Į šias teritorijas masiškai skverbiasi nauji viešbučiai, naujos privačios vilos ir kiti į turizmą orientuoti statiniai. Kuršių nerijos nacionaliniame parke įsikūrusi Neringa pasirinkta kaip tyrimų vieta analizuojant kultūros paveldo ir naujosios architektūros santykį. Tokio kultūrinio erdvinio santykio parametrai būtų šie: 1) dislokacija; 2) tūris ir forma; 3) statybos medžiagos; 4) spalvos. Straipsnyje pateikiami 1960 - 2004 m. teigiami ir neigiami pavyzdžiai. Pabrėžiama, kad architektūra ir jos pobūdis yra tautos kultūros dalis. Kultūra yra tautinės tapatybės garantas dabartiniame europeizacijos ir globalizacijos kontekste. Lietuvos pajūryje esantys kuršių kultūriniai reliktai reprezentuoja senąją jūrinę visų baltų (lietuvių, latvių, prūsų) kultūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Naujoji architektūra; Gyvenvietė; Nida; Juodkrantė; Preila; Pervalka.
ENIt is common to analyze the issue of the relationship between new architecture and architectural heritage with regard to the old town of large cities. However, the issue is no less present in small settlements and villages. It is most apparent, in particular, in those areas where ethnic architecture has remained due to survival and preservation. The settlements of this kind are situated mainly in the national and regional parks. Moreover, these areas have the most spectacular nature landscapes. These areas face the pressure of new hotels, new private villas and other tourism-oriented architecture. Neringa, situated in the Curonian Spit National Park, has been chosen as a research site for analyzing the issue of harmonizing architecture. The aspects of interaction in architectural are as follows: 1) location; 2) volumes and forms; 3) building materials; 4) colours. The article gives both the positive and negative examples from the period of 1960 to 2004. It also stresses that architecture and its character are part of national culture. Culture warrants the preservation of national identity in the current context of Europeanization and globalization. The cultural relicts of the ancient Curonian tribes from the Lithuanian seaside are one of such preserving elements, which represent the ancient marine culture of all the Balts (Lithuanians, Latvians, Prussians). [From the publication]
- Kelias į Kuršių nerijos pasaulinį pripažinimą / V. Stauskas. Urbanistika ir architektūra. 2001, t. 25, Nr. 1, p. 49-53.
- Lietuvos kraštovaizdžio estetinis potencialas ir jo santykis su rekreacinių interesų zonomis / Vladas Stauskas, Jūratė Tutlytė. Kultūrinių kraštovaizdžių apskaita ir apsauga : konferencijos pranešimų medžiaga / redakcinė kolegija: J. Bučas (ats. redaktorius) ... [et al.]. Kaunas: Technologija, 2001. P. 13-17.
