History of recollection in monasteries : chronicles of monks in Grand Duchy of Lithuania in the modern age
LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) savo etniniu, kultūriniu ir religiniu daugialypumu daugeliu požiūrių buvo išskirtinis regionas Naujųjų amžių Europoje. Abipusiai ryšiai, vienodėjančios idėjos ir žinių tarp katalikų, stačiatikių ir protestantų apykaita buvo apvainikuota istoriografinės literatūros iškilimu; ši literatūra buvo kitokia nei sukurtoji srityse, kur kiekviena iš minėtųjų krikščionybės krypčių dominavo ir nustelbė kitas konfesijas. Nors laiko tėkmėje katalikai įgijo LDK viršenybę valstybiniu lygmeniu, tačiau kai kuriuose regionuose protestantų, ypač stačiatikių pozicijos nebuvo pajudintos. Religinės konkurencijos reiškiniai, apibrėžtame laike ir vietoje susiję su koegzistuojančiomis krikščionybės kryptimis, buvo atspindėtos vienuoliškojoje istoriografijoje. Šiame pranešime autorius mėgina atsakyti į keletą klausimų, susijusių su minėtuoju istorinių šaltinių tipu: į ką orientavosi istoriografai, aprašantys istoriją vienuolyno, veikiančio regione, kuriame dominavo katalikai, ir etniniu bei religiniu požiūriu mišriuose regionuose? Kokiomis kategorijomis rėmėsi vienuoliai atrinkdami iš praeities apibrėžtus įvykius ir išsaugodami atminimą apie juos karmelitų, dominikonų, kartūzų ar kanauninkų aplinkoje sukurtų kronikų puslapiuose? Ar skyrėsi atsiminimai, "užrašyti" ir tvarkomi konkrečiuose miestų aplinkoje ir kaimų aplinkoje gyvenusių vienuolių darbuose? Tik nedaugelis vienuolių istoriografijos veikalų iš LDK sričių buvo pilnai ar jų fragmentai publikuoti, todėl atliekant analizę buvo remiamasi daugiausia archyvuose saugomais darbais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Atminimo istorija; Vienuolynai; Archyvai.; Historiography; Memory; Monastery; Archive.
ENIn the Early-Modern Age G rand Duchy o f Lithuania (GDL) was a European region remarkable by its ethnic, cultural and religious heterogeneity. Interaction, unifying ideas and exchange of knowledge between catholic, orthodox and protestant communities resulted in the rise of historiographic literature; it [literature] was different from the one created in the fields with one prevalent confession. Although after some time catholic confession was acknowledged as dominant at the state level in GDL, some views of protestants and orthodox community in particular remained stable. Rivalry of confessions in given time and space related to co-existent Christian communities was reflected in monastic historiography. In this presentation the author tries to answer several questions related to specific type of historical sources described above: what was in the focus of historiographers writing history of the monastery either operating in the region where Catholicism was prevalent or in the regions remarkable by diversity of confessions? What were the principles that monks relied on when selecting certain events from the past and preserving memories about them on the pages of carmelite, dominican, Carthusians or regular canons chronicles? Was there any difference between memories "written " and processed by the monks who lived in urban or rural environments ? Only minor part of historiographic materials of GDL was published, therefore, analysis was based on the archival materials. [From the publication]
