Spektaklio industrijos, iškeliančios ir paslepiančios kitą

LTStraipsnyje analizuojama, kaip modernios ekonomikos ir rinkos subkultūralizacijos bei ritualizavimo procesuose kuriami identitetai ir modernioji Kitybė. Pirmiausia aptariami socialinės sąveikos, komunikacijos ir žmogaus kūrybinio potencialo mobilizavimo mechanizmai, plėtojama re(n)ginių, kūrybinių, laisvalaikio industrijų, laikomų svarbiomis konstruojant moderniųjų Kitų tapatybes, samprata. Situacionistų internacionalo idėjų kontekste nagrinėjamos J. Baudrillard ir A. Šliogerio filosofinės nuostatos. Straipsnyje daromos kelios išvados. Pirma, spektaklio visuomenė yra ambivalentiška: joje plėtojami manipuliaciniai spektakliai, tačiau renginių, kūrybinės, laisvalaikio industrijos užtikrina vis platesnę tapatybių įvairovę. Šios industrijos sukuria socialines ir kultūrines nišas, stilius, vaizduotę, skonį, elgesio modelius, kurie suteikia galimybę būti Kitu. Antra, šiuolaikinė filosofija, pradedant J. Baudrillard, baigiant A. Šliogeriu, kritikuoja dirbtinai kuriamas simuliakrines tapatybes, tačiau socialinio konstruktyvizmo požiūriu neaišku, kas yra nesimuliacinis tapatumas. Tai, kad sukonstruotas Kitas yra ir ribotas, ir atviras, nebaigtas, nesumenkina Kito svarbos. Jam lieka tiek pat svarbūs atstovavimo, delegavimo, tapatybės, būties dramatizmo, egzistencinės saviraiškos procesai, o jo sukurtieji pavidalai nėra Niekio kaukės, o turiningos savirealizacijos būdai. Trečia, patafizika pamažu įteisina proto mito griūties faktą, o situacionizmas tik pasinaudoja tuo, teigdamas, kad naujų kūrybinių situacijų kūrimas bei identitetu eksplikavimas yra šiuolaikinio laisvo žmogaus elgesys.Reikšminiai žodžiai: Baudrillard'as; Šliogeris; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Tarptautiniai situacionistai; Spektaklių industrijos; Kitybė; Tapatumas; Transgresija; Patafizika; Baudrillard; Šliogeris; International Situationists; Spectacle industries; The Other; Identity; Transgression; Pataphysics.

ENThe article analyzes the ways the identities and the modern otherness are developed in the processes of subculturization and ritualization of the modern economy and market. First of all the mechanisms for mobilization of social interaction, communication and creative potential are discussed and the concept of events and creative entertainment industries, considered important for construction of the identity of modern others is developed. The philosophical provisions of J. Baudrillard and A. Šliogeris are examined in the context of the ideas of the situationists’ international. The article presents several conclusions. First of all, the society of the spectacle is ambivalent: manipulative plays are developed however the events, creative and entertainment industries ensure a broader diversity of identities. The said industries create social and cultural niches, styles, imagery, taste and behaviour models, which provide the possibility to become the Other. Second, the modern philosophy, starting from J. Baudrillard and ending with A. Šliogeris, criticizes the created simulacra identities however in terms of social constructivism it is not clear what a non-simulated identity is. The fact, that the constructed Other is limited, unfinished and open, does not limit its importance. The processes of representation, delegation, identity, dramatization of being and existential self-expression are as important and the created imagery is not the masks of trifle, but rather the ways of purposeful self-implementation. Third, the paraphysics gradually legitimates the fact of the downfall of the myth of the mind and the situationism uses it by stating that the development of new creative situations and explication of identities is the behaviour of the free modern man.

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology