Tarptautinis teisingumas ir Lietuva : Lietuvos bylos Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme

LTKnygoje detaliai pristatomos ir aptariamos trys tarpukario Lietuvos bylos Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme: byla dėl eismo Lentvario – Kaišiadorių geležinkelio ruožo; Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byla bei Panevėžio – Saldutiškio geležinkelio byla. Panevėžio – Saldutiškio geležinkelio byla yra žinoma plačiau ir dažnai cituojama ir užsienio autorių kaip „klasikinė“ aiškinant diplomatinės gynybos klausimus. Kitos dvi „lietuviškos“ bylos minimos rečiau. Byloje dėl eismo Lentvario – Kaišiadorių geležinkelio ruožu buvo juntamas akivaizdus Tautų Sąjungos advokatavimas Vilnių užgrobusios Lenkijos interesams, kuri siekė priversti Lietuvą atidaryti eismą šiuo geležinkelio ruožu. Šioje byloje Lietuva iš esmės apgynė savo teisę laikyti Vilniaus kraštą Lietuvos valstybės teritorijos dalimi, kurią neteisėtai okupavo ir aneksavo kaimyninė valstybė. Antrojoje byloje (Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byloje) teismas pripažino teisėtu praradusio Lietuvos Vyriausybės pasitikėjimą Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininko atleidimą, nors Klaipėdos krašto statuto tekste tokia Lietuvos Vyriausybės skiriamo gubernatoriaus teisė nebuvo įrašyta. Teismas iš esmės patvirtino tai, su kuo daugeliui teisininkų iki šiol sunku susitaikyti, kad teisės aktas nėra vien žodinis tekstas ir kad jis aiškintinas atsižvelgiant į jo tikslus, prasmę, nuostatų tarpusavio sąsajas bei bendruosius principus. Knygoje pateikiamos Lietuvos laimėtos bylos yra geriausias įrodymas, kad tarpukario Lietuvos teisininkai profesionalumu ir kvalifikacija nenusileido ir net pranoko užsienio kolegas, rasdami išeitis iš keblių, iš pirmo žvilgsnio atrodančių beviltiškomis, situacijų.Reikšminiai žodžiai: Tarptautinis teisingumo teismas; Tarptautinė teisė; Tarptautinės teisės vystymasis; Tiesioginis tarptautinis teisingumo teismas; Development of international law; International Justice; Lithuania; Permanent Court of International Justice; The Permanent Court of International Justice.

ENThe book contains a detailed presentation of and discussion about three cases in the Permanent Court of International Justice in interwar Lithuania: a case on railway traffic in section Lentvaris–Kaišiadorys; on the explanation of the Statute of Klaipėda Region and on railway section Panevėžys–Saldutiškis. The first case is better known and is often cited by foreign authors as a “classical” case explaining diplomatic defence issues. The other two “Lithuanian” cases are referred to less frequently. The second case reflects that the League of Nations obviously advocated Poland’s interests which occupied Vilnius and sought to force Lithuania open traffic on this railway section. In this case, Lithuania effectively defended its right to consider Vilnius region, which was illicitly occupied and annexed by a neighbouring state, a part of Lithuania’s national territory. In the second case, the Court recognised as legitimate the dismissal of the President of the Directorate of Klaipėda Region who lost the confidence of the Lithuanian Government, although this right related to the Governor appointed by the Lithuanian Government was not provided for in the text of the Statute of Klaipėda Region. The Court effectively approved the fact, which has been difficult for many lawyers to accept ever since, that a piece of legislation is not merely a text of words and that it should be interpreted taking into account its purpose, meaning, links between its provisions and general principles. The cases, which were won by Lithuania and are presented in the book are the best evidence that lawyers in interwar Lithuania equalled or even surpassed their foreign colleagues in their professionalism and qualifications, were able to find ways out of complicated, hopeless, at first sight, situations.