Tragiško likimo kūrėjas Petras Hermanovičius

LTStraipsnyje analizuojama XX a. I pusės Vilniaus skulptoriaus Petro Hermanovičiaus (Piotr Hermanowiecz, 1881-1939) kūryba. Nemažai jo gyvenimo faktų ir datų (ypač jaunystės laikotarpio) tik apytikrės, spėjamos, daugiausia duomenų yra apie dailininko veiklą trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiu. Jis studijavo Aukštojoje meno mokykloje prie Peterburgo dailės akademijos skulptorių prof. V. Beklemiševo, L. N. Benua, J. Cianglinskio ir Prochoro studijose. 1914 m. (kitais duomenimis 1915 m.), prasidėjus karui, P. Hermanovičius grįžo į Vilnių ir čia įsikūrė iki gyvenimo pabaigos. Jis - vienas iš 1920 m. įkurtos Vilniaus dailininkų plastikų draugijos (WTAP) organizatorių. P. Hermanovičius buvo aktyvus ir pirmosios, 1922 m. balandžio 23 d. atidarytos draugijos parodos, ir kitų WTAP parodų Vilniuje ir Varšuvoje dalyvis (apskritai jis buvo vienas iš aktyviausių tarpukario Vilniaus menininkų). P. Hermanovičius ypač daug prisidėjo, kad 1925-ųjų pradžioje Vilniuje būtų atidaryti vakariniai Vilniaus dailininkų plastikų draugijos Piešimo kursai amatininkams. Skulptorius prie atlygio už pedagoginį darbą prisidurdavo ir kaip restauratorius. Dirbdavęs daug ir greitai, su užsidegimu, visada susikaupęs, tačiau iš savo kūrybos nesiekęs pasipelnyti. Garsėjo kaip portretistas, daugumai jo portretų artimas dar impresionistų išpopuliarintas minimalizmas, kai susitelkiama ties veido modeliuote, o likusi kūno dalis, drabužiai pateikiami schemiškai. Dėl nepalankių aplinkybių iki šių dienų išliko vos keletas darbų, visa kita žinoma tik iš fotografijų ir užuominų tuometinėje periodinėje spaudoje.Reikšminiai žodžiai: Realizmas; Simbolizmas; Vilnius; Vilniaus dailininkų platikų draugija; Realism; Symbolism; Vilnius; The Vilnius Society of the Plastic Artists.

ENThe article analyzes the works of Piotr Hermanowiecz (1881-1939), a Vilnius sculptor of the first half of the 20th century. A significant amount of the facts and dates of Hermanowiecz’s life (especially those of his early period) are only approximate and speculative, most data are provided on the activities of the artist in the twenties and thirties. P. Hermanowiecz studied at the higher art school under St. Petersburg Academy of Arts and attended lessons by such sculptors as Professor V. Beklemishev, L. N. Benua, J. Cianglinski and Prochor. In 1914 (according to certain other data – in 1915), upon commencement of the war P. Hermanowiecz returned to Vilnius and settled there until the end of his life. He is one of the organizers of the Vilnius Artists Association (WTAP), founded in 1920. P. Hermanowiecz was an active participant of the first exhibition of the association, which was opened on 23 April 1922 and other WTAP exhibitions in Vilnius and Warsaw (he was among the most active artists of the interwar Vilnius). P. Hermanowiecz greatly contributed to opening of the evening drawing classes for craftspeople in Vilnius in the beginning of 1925. The sculptor worked both as a pedagogue and as a restorer. He worked a lot, with enthusiasm and in deep concentration However, he never attempted to cash-in on his works. He was well known as a portrait painter, most of his portraits characterize with the minimalism, popularized by impressionists, where the attention is drawn towards the modeling of the face and the remaining part of the body and the clothes are depicted schematically. Due to unfavorable circumstances only several of his works survived to see the present day, the remaining ones are known only from photographs and references in the periodical publications of the period.

• Tarpukario Vilnius: dailė ir valstybė / Algė Andriulytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 94, p. 120-155.
• Vilniaus dailieji amatai XX a. pirmojoje pusėje / Lijana Šatavičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2010, t. 57, p. 169-189.