Zu den Handels-und Kulturbeziehungen der Bewohner Litauens mit Skandinavien in der römischen Kaiserzeit

LTBaltų ir skandinavų ryšių pradžią senajame geležies amžiuje galime gana tiksliai nustatyti ir stebėti šių kontaktų dinamiką. Visoje Lietuvoje ir kaimyninėse baltų žemėse C1b ir C2 periode (apie 220-260 po Kr.) žinomos dėželinės antkaklės, kurios dažniau randamos vakarinėje Lietuvos dalyje. Toliau nuo baltų kultūros arealo (Meklenburgas) tokios antkaklės laikomos importu iš Lietuvos. Į Skandinaviją yra patekę ir kitų papuošalų iš vakarų Lietuvos, jų tarpe antkaklės kūginiais dekoruotais galais. į Skandinaviją yra petekę, palyginti, nemažai šalutinės prūsų serijos akinių segių. Gotlande (Vallstenarum, Ksp. Vallstena) rasta laiptelinė segė, tipiškas vakarų Lietuvos dirbinys, lš Lietuvos pajūrio jos pateko į Estiją ir Suomiją. Archeologinė medžiaga kalba apie Lietuvos ir Skandinavijos gyventojų ryšių pobūdį. Skandinaviški dirbiniai pradžioje darė įtakos Lietuvos meistrams. Po to kai kurie vakarų Lietuvos papuošalai pasiekia Skandinaviją. Jau seniau tyrinėtojai yra atkreipę dėmesį į labai panašias Vakarų Lietuvos ir Gotlando vilnones kepuraites, dekoruotas žalvario spurgais. Viena tokia gerai išlikusi kepuraitė rasta Nemuno žemupyje (Dauglaukis) ir datuojama II a. pab. - III a. pr. Panašūs ir abiejų aptariamų regionų laidojimo papročiai -griautiniuose kapuose randama miniatiūrinė keramika, tošinės dėžutės, geriamieji ragai. Ryšiai tarp Lietuvos ir Skandinavijos pastebimi jau periode B2, vėliau, perioduose C1a ir C2 jie smarkiai suintensyvėjo - labai tikėtina, jog susisiekiama buvo jūros keliais. Šie ryšiai buvo reikalingi ir vienai, ir kitai pusei.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Skandinavija; Geležies amžius; Baltijos jūra; Archeologai; Balts; Scandinavia; Iron Age; Baltic sea; Archaelogists.

ENThe beginnings of the relations between the Baltic and Scandinavian tribes in the old Iron Age can be quite accurately identified and the dynamics of the contacts can be observed. In the C1b and C2 periods (approximately 220-260 A. D.) box-shaped collars were spread throughout Lithuania and in the neighbouring Baltic lands, they are more frequently found in the Western part of Lithuania. Farther from the habitat of the Baltic culture (Mecklenburg) such collars were considered imported from Lithuania. Some other decorations from the Western Lithuania also found their way to Scandinavia, including the collars with cone shaped decorated tips and a significant amount of Prussian brooches. A typical Western Lithuanian brooch was found in Gotland (Vallstenarum, Ksp. Vallstena), it came from the Lithuanian sea-coastal area to Estonia and then to Finland. The archeological materials evidence the character of connection between the inhabitants of Lithuania and Scandinavia. Initially the Scandinavian articles influenced the Lithuanian masters and afterwards certain Western Lithuanian decorations reached Scandinavia. Researchers draw their attention to the similar brass decorated woolen caps, worn in the Western Lithuania and in Gotland. One such well-survived cap was found in the lower reaches of Neman (Dauglaukis), it is dated the end of the 2nd – the beginning of the 3rd century. The burial traditions of the two regions are also similar – the graves contain miniature ceramics, small boxes and drinking horns. The relations between Lithuania and Scandinavia are already noted in the B2 period and later in the C1a and C2 periods, they intensified, it is likely that the mutually beneficial connections were executed by sea.