Einige jüngerkaiserzeitliche Beispiele überregionaler Trachtbeziehungen zwischen dem baltischen und germanischen Kulturbereich

LTVėlyvojo Romos periodo archeologinė baltų medžiaga turi nedaug bendro su šiaurės arba vakarų germanų radiniais. Tiesa, jau nuo I a. po Kr. antrosios pusės į baltų žemes atėjo svetimos puošybos tradicijos. Lietuvoje išskiriamos dvi ypatingos stiklu puoštų dirbinių grupės: smeigtukai apskritomis galvutėmis ir analogiškos segės. Tai neabejotinai baltiški dirbiniai. Jų chronologija plati, apima III - IV a. Ir tipologiškai, ir stiklo spalvos pasirinkime germaniškosios kultūros aplinkoje randame stebinančių analogijų. Baltų papuošalų, ypač brangių, tradicijos atkartojo europines tendencijas. Nepaisant kai kurių formos ir technologijos savitumų, baltiškos kostiumo detalės gali būti siejamos su to laiko Vidurio Europos ir jos rytinės dalies mados tendencijomis. Reikia pasakyti, jog apskritimo formos papuošalai tapo madingais apie 200 m. Lietuviški papuošalai buvo nešiojami taip pat, kaip ir į pietus nuo Baltijos jūros gyvenusių rytinių germanų moterų. Papuošalų formos dažniausiai sekė vietines tradicijas. Naujojo elemento - stiklo akutės atsiradimą galima vertinti kaip bendraeuropinių tendencijų pasireiškimą. Šios analogijos gali būti suprantamos gintaro prekybos kontekste, tačiau tarpregioniniai kontaktai yra buvę ir tarp sričių, kurios nebuvo tiesiogiai įsijungusios į gintaro prekybos sistemą. Tyrinėtoji medžiaga leidžia nustatyti Vakarų Lietuvos gyventojų ryšius su Wielbarko kultūra ir pietine Skandinavija. Atrodo, visai logiška, jog tie ryšiai buvo palaikomi ne sausuma, bet jūra.Reikšminiai žodžiai: Vėlyvasis romėniškas periodas; Baltai; Germanai; Kostiumas; Tarpregioninės analogijos.; Late Roman Period; Balts; Germanic peaples; Dressing; Transregional analogies.; Romos periodas; Baltų gentys; Germanų gentys; Apranga; Prekyba.

ENThe archaeological Baltic material of the Late Roman period has little in common with the findings of Northern or Western Germanic people. From the second half of the 1st century AD the foreign tradition of decoration came to the Baltic lands. Two special groups of glass decorated articles are distinguished in Lithuania: pins with round heads and analogical brooches. These are undoubtedly Baltic articles. Their chronology is wide, covering the 3rd and 4th centuries. Both typologically and in the choice of the glass colour we can find surprising analogies in the Germanic culture. The traditions of Baltic jewellery, in particular precious one, reiterated European trends. Despite certain peculiarities of the form and technology, the Baltic costume details might be related to the contemporary fashion trends of Central Europe and its eastern part. It should be noted that round-shaped jewellery became trendy around 200. Lithuanian jewellery was worn in the same manner as worn by Eastern Germanic women living southwards from the Baltic Sea. The shapes of jewellery mainly followed local traditions. The appearance of a new element, i.e. a glass eye, may be evaluated as the manifestation of the common European trends. These analogies might be interpreted in the context of amber trade; however, inter-regional contacts are also observed between those areas that were not directly involved in the amber trade system. The investigated material speaks about the contacts between Western Lithuanian inhabitants and the Wielbark culture and southern Scandinavia. It seems logic that these contacts were maintained by sea, not by land.