LTStraipsnyje keliamas tikslas aptarti politinių verslo ciklų tyrimų patirtį ir kartu, remiantis ekonometriniais modeliais, patikrinti, ar tokių ciklų požymių esama Lietuvoje. Pirmoje straipsnio dalyje nuosekliai apžvelgiamas politinių verslo ciklų paradigmos formavimasis iki racionaliųjų lūkesčių kritikos ir vėliau. Aptariamas oportunistinis politinio ciklo modelis, pagal kurį valdančioji partija įgyvendina tokią ekonominę politiką, kuri užtikrintų kuo daugiau balsų per ateinančius rinkimus, taip pat vadinamasis politinio ciklo modelis, kuris remiasi idėja, kad politinės partijos veikia ne oportunistiškai, bet vadovaudamosi tam tikra ideologija. Deja, nė vieno iš šių dviejų modelių nepavyko pakankamai pagrįsti empiriškai. Straipsnio antroje dalyje aprašomas atliktas empirinis tyrimas, pagrįstas dviejų ARMAX ekonometrinių modelių taikymu. Jais siekiama nustatyti, ar politinį verslo ciklą galima įžvelgti Lietuvoje. Tuo tikslu pirmiausia taikomas Klein modelis, tačiau jį taikant atlikti ekonometriniai skaičiavimai Lietuvoje neleidžia užčiuopti jokių politinio verslo ciklo požymių. Taikant Klein modelį Izraelio ekonomikai, buvo analizuojamos ekonominės politikos priemonės, o Lietuvos atveju - tam tikras tų priemonių taikymo rezultatas, t. y. iš dalies jų lemiami makroekonominiai rodikliai. Tokių problemų leidžia išvengti antrasis, autorių sudarytas, ekonometrinis modelis, pagrįstas makroekonominių rodiklių regresinio sąryšio prielaida. Remiantis antrojo regresijos modelio taikymo rezultatais, teigtina, kad Lietuvos ūkiui būdingi tam tikri politiniai verslo ciklai, atitinkantys kai kuriuos Nordhaus oportunistinio politinio verslo ciklo modelio bruožus.Reikšminiai žodžiai: Politiniai verslo ciklai; Nedarbas; Infliacija; Political business cycle; Economy; Unemployment; Inflation.
ENThe state's role in the economy increased sharply in the twentieth century. The huge expansion of the state's role in the economy has made it possible for politicians to manipulate the economy in the runup to elections in order to achieve better short-term macroeconomic indicators and win the elections. The purpose of this article is to conceptualise the paradigm of political business cycles and to check the feasibility of political business cycles in Lithuania. The research is based on two ARMAX-type econometric models. The models brought two different results: the first, so-called Klein's model, did not find any political business cycles in Lithuania, while the other, formed by the authors, found some evidence of opportunistic political business cycles in Lithuania. The latter model's results show that politicians start manipulating economic policy between four and eight quarters before elections. That can be explained by the rational behaviour of politicians: the lags of the economic policy effects on the domestic economy are evaluated with due competence. [From the publication]